KLAUSIMAS: aš esu įsimylėjusi, bet mano tėvai neleidžia man matytis su tuo vaikinu, o mano draugai taip pat juo nepasitiki.
Man yra 14 m., o vaikinui – 16 m. Pirmą kartą susitikome, kai jis dar susitikinėjo su dabar jau buvusia mergina.
Jis buvo jai neištikimas su manimi, bet aš nesijaučiau blogai, nes nuo pat to momento, kai pabučiavau jį, pajutau kažką ypatingo. Jis sakė, kad taip pat tai pajuto.
Nuo tada, mes nuolat palaikėme ryšį. Šalia jo aš jaučiuosi gerai. Tikrai norėčiau prarasti nekaltybę su juo, bet bijau, nes mano mama ir tėtis įsiustų.
Jis nedaro man spaudimo ir sako, kad iš tikrųjų aš jo nemyliu ir jis nenori versti manęs daryti kažko, kam nesu pasiruošusi.
Kai mes planuojame susitikti, aš turiu meluoti savo mamai ir tėčiui ir sakyti, kad išeinu pasilinksminti su drauge. Kad negalėčiau su juo susisiekti, tėvai uždraudė man naudotis MSN ir mobiliuoju telefonu, bet jie nežino, kad aš turiu kitą, slaptą telefoną ir galiu rašyti jam SMS žinutes.
Mano draugai sako, kad jis tik žaidžia su manimi, bet aš tikrai žinau, kad jį myliu ir noriu, kad jis būtų tas vienintelis.
Jei nepabendrauju su juo vieną dieną, pradedu galvoti, kad nebemyliu jo, bet mano širdis tirpsta, kai pasižiūriu į jo nuostabias mėlynas akis. Garbės žodis, aš dėl jo galėčiau numirti.
Aš tiesiog noriu žinoti, ką man daryti toliau. Ar man reikėtų palikti jį ramybėje, nors tai mane nužudytų, ar bandyti jį užkariauti, nes jis ir vėl yra vienišas?
ATSAKYMAS: atrodo, kad tu tam vaikinui tikrai patinki, bet jis supranta, kad tu pagal įstatymą dar nesi tokio amžiaus, kad galėtum užsiiminėti seksu. Emociškai tu nesi pasiruošusi įsipareigoti, o, pradėjus gyventi seksualinį gyvenimą, atsiranda ir pareigos.
Iš ko visa tai sprendžiu? Ogi, kad vaikinas truputį už tave vyresnis ir jis teigia, kad tu jo nemyli, beje ir pati po dienos imi pamiršti vaikiną, nejauti jam tokio didelio prisirišimo.
Paauglystėje emocijos keičiasi greičiau, nei mes spėjame jas suprasti, todėl svarbu tinkamai išsiaiškinti situaciją ir savo jausmus, nes kitaip greitai galima prisidaryti bėdų.
Tad pabandykime viską aiškintis nuo pradžių.
Taip, tau tas vaikinas patinka, tačiau tu jauti vidinius prieštaravimus, nes tėvai draudžia tau bendrauti su vaikinu, o ir draugai vis užsimena, kad vaikinas gali tave apgaudinėti.
Dėl to tu, žinoma, jautiesi nejaukiai: ir bendraudama su vaikinu ir meluodama tėvams. Nori būti suaugusi ir jau ėmei galvoti, kad tas vaikinas – vienintelis, kuris vertas tavo nekaltybės.
Primygtinai tau siūlyčiau luktelėti. Jei vaikinui išties patinki, jis luktels ir pusmetį ar metus, kada tu būsi tikra savo jausmais, jūsų santykiai ir bendra ateitimi. Kol vaikinas palieka tavo mintis, vos po dienos, tol nesileisk apgaunama savo jausmų ir nepasiduok emocijoms.
Jei vaikinas tave domina rimtai, paklausk draugų, kodėl jie taip nevertina tavo naujojo vaikino. Gal jie žino daugiau jo istorijų su merginomis, kas verčia nepasitikėti juo. Taip pat pabandyk susitaikyti su tėvais. Nustok jiems melavusi, nes jei išaiškės melas – užsitraukti rūstybę. Tada jie tavimi nebesitikės ir teks namuose praleisti nemažai laiko…
Pasakyk jiems, kad tau patinka vienas vaikinas. Pasakyk, kad jūsų santykiai nerimti, tačiau jūs kartais pasimatote ir gerai praleidžiate laiką. Pasakyk, kad neketini su juo mylėtis ir tikrai neketini tam net sudaryti prielaidų.
Papasakok, ką veikiate kartu. Pasakyk, jog tave neramina draugų įtarinėjimai, tačiau tu juos tikrai bandysi išsiaiškinti ir suprasti, ar tavo įsimylėtas vaikinas tikrai puoselėja nuoširdžius jausmus.
Jei po kelių pasimatymų vaikinas ims tolti, suprask, jis iš tavęs tikėjosi, kad su juo permiegosi. To nepadariusi, jausiesi teisi. Tačiau jei vaikinas tave apgaus, tik pagalvok, kaip jausiesi prieš draugus, norėjusius tave apsaugoti.
Saugok savo gyvenimą ir savo laimingą paauglystę!
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Pasaulis ir aš”.
