Apie seksą kalbame vis atviriau, tačiau tam tikros mintys vis dar lieka neišsakytos. Vyrai, kaip ir moterys, turi savų abejonių, lūkesčių ir baimių – tik dažnai juos slepia po pasitikėjimo savimi kauke.
1. „Ar aš pakankamai geras?“
Nors populiarioji kultūra dažnai kuria įvaizdį, kad vyrai lovoje jaučiasi užtikrinti, dominuojantys ir be abejonių, realybė neretai būna kur kas sudėtingesnė. Daugeliui vyrų seksas yra sritis, kurioje jie jaučia nematomą spaudimą pasirodyti „pakankamai geri“. Šis spaudimas kyla iš visuomenės lūkesčių, stereotipų, pornografijos įtakos ir net ankstesnių patirčių.
Vyrai dažnai savęs klausia, ar partnerė tikrai patiria malonumą, ar jie pakankamai ištvermingi, ar geba suteikti tai, ko iš jų tikimasi. Net ir menkiausias nesklandumas gali būti interpretuojamas kaip nesėkmė. Kadangi seksualinis pajėgumas neretai tapatinamas su vyriškumu, bet koks abejonės momentas gali paliesti savivertę.
Apie tokias baimes kalbėti sudėtinga. Daug vyrų bijo pasirodyti silpni ar nepakankamai pasitikintys savimi. Todėl vietoj atviro pokalbio jie renkasi tylą.
Santykiuose tai gali sukelti įtampą. Jei moteris nesupranta, kad už išorinio užtikrintumo slypi nerimas, gali atsirasti nesusikalbėjimas. Tuo tarpu švelnus, konstruktyvus grįžtamasis ryšys – be kritikos, bet su palaikymu – gali sustiprinti ne tik seksualinį pasitikėjimą, bet ir emocinį ryšį.
2. „Man svarbus emocinis ryšys“
Vis dar gajus mitas, kad vyrams seksas pirmiausia yra fizinis poreikis, o emocinis aspektas – antraeilis. Tačiau daugelis vyrų patiria priešingai. Seksas jiems gali būti būdas pajusti artumą, patvirtinti ryšį ir pasijusti svarbiems partnerės gyvenime.
Intymumas dažnai tampa kalba, kuria vyras išreiškia jausmus, net jei žodžiais tai daryti jam sudėtinga. Per fizinį artumą jis gali patirti saugumą, priėmimą ir meilės patvirtinimą. Kai santykiuose jaučiamas atstumas ar įtampa, tai dažnai atsiliepia ir seksualiniam gyvenimui. Net jei technine prasme viskas vyksta sklandžiai, emocinio ryšio stoka gali mažinti pasitenkinimą.
Šis aspektas neretai lieka neįvardytas, nes vyrai nėra mokomi atpažinti ir verbalizuoti savo emocinių poreikių. Tačiau supratus, kad emocinis artumas jiems taip pat svarbus, galima kurti gilesnį, tvirtesnį santykių pagrindą.
3. „Aš bijau būti atstumtas“
Atstūmimo baimė – viena tyliausių, bet stipriausių vyrų patirčių intymumo srityje. Kai partnerė atsisako artumo, net jei dėl objektyvių priežasčių – nuovargio, streso ar blogos savijautos – vyras gali tai priimti labai asmeniškai.
Mintys gali krypti link savikritikos: galbūt jis nebėra patrauklus, gal partnerė prarado susidomėjimą, gal santykiuose kažkas ne taip. Nors moters sprendimas gali neturėti nieko bendra su juo, emocinė reakcija būna stipri. Ilgainiui pasikartojantys atmetimai gali sukelti nusivylimą, tylų atsitraukimą ar net vengimą inicijuoti artumą.
Kai kurie vyrai renkasi nerodyti iniciatyvos vien tam, kad apsisaugotų nuo galimo atstūmimo. Tai gali būti klaidingai interpretuojama kaip susidomėjimo stoka, nors iš tiesų tai yra savisaugos mechanizmas.
4. „Aš turiu fantazijų, bet bijau apie jas kalbėti“
Seksualinės fantazijos yra natūrali žmogaus seksualumo dalis. Tačiau daugelis vyrų apie jas nutyli. Baimė būti nesuprastam, pasirodyti „keistam“ ar sukelti partnerės nepasitikėjimą dažnai stabdo atvirumą.
Fantazijos nebūtinai reiškia nepasitenkinimą santykiais ar norą juos keisti. Dažniausiai tai tiesiog vaizduotės dalis, kuri gali praturtinti intymų gyvenimą. Vis dėlto visuomenėje vis dar trūksta saugios erdvės kalbėti apie seksualinius troškimus be gėdos ar kaltės jausmo.
Tylėjimas dažnai kyla ne iš slaptumo poreikio, o iš baimės būti įvertintam. Kai santykiuose vyrauja pagarba ir pasitikėjimas, atviras pokalbis apie fantazijas gali tapti būdu dar labiau suartėti. Svarbiausia – kalbėti jautriai, gerbiant abiejų ribas.
5. „Man svarbu jaustis geidžiamam“
Dažnai manoma, kad tik moterims svarbu jaustis patrauklioms ir geidžiamoms. Tačiau vyrams tai taip pat reikšminga. Jie nori ne tik inicijuoti artumą, bet ir patirti, kad yra trokštami.
Komplimentai, fizinis prisilietimas be aiškaus tikslo, iniciatyva iš partnerės pusės ar paprastas parodymas, kad jis traukia, gali stipriai sustiprinti vyro pasitikėjimą savimi. Kai vyras jaučiasi geidžiamas, jis tampa atviresnis, švelnesnis ir labiau įsitraukęs į santykius.
Jei ilgą laiką iniciatyva kyla tik iš vienos pusės, gali atsirasti disbalansas. Todėl abipusis noras ir aktyvus dalyvavimas kuria ne tik geresnį seksualinį gyvenimą, bet ir tvirtesnį emocinį ryšį.
Kodėl apie tai nekalbama?
Apie vyrų jausmus, ypač susijusius su seksu, vis dar kalbama nedaug. Ne todėl, kad jų nėra, o todėl, kad nuo mažens daugelis vyrų buvo mokomi jų nerodyti. Emocijų kontrolė, susitvardymas, racionalumas dažnai buvo laikomi stiprybės požymiais. Tokios frazės kaip „tikras vyras nesiskundžia“, „būk stiprus“, „neverk“, „susitvarkyk pats“ formavo ne tik elgesį, bet ir vidinį santykį su savimi.
Ilgainiui tai tampa įpročiu – jausmai atpažįstami, bet neišsakomi. O seksualinė sritis yra viena jautriausių, nes joje susikerta labai asmeniški dalykai: kūno suvokimas, savivertė, baimė būti nepakankamam, poreikis būti geidžiamam ir priimtam. Tai vieta, kur pažeidžiamumas ypač ryškus, tačiau būtent ten vyrams dažniausiai sunkiausia atsiverti.
Be to, visuomenė ilgą laiką kūrė mitą, kad vyrai visada nori sekso, visada yra pasiruošę ir visada pasitikintys savimi. Toks stereotipas palieka mažai erdvės kalbėti apie abejones, nerimą ar jautrumą. Jei vyras nesijaučia užtikrintas, jis gali manyti, kad su juo „kažkas negerai“, užuot supratęs, kad tai natūrali žmogiška patirtis.
Tylą stiprina ir baimė būti nesuprastam. Atviras pokalbis apie seksualines baimes ar fantazijas reikalauja pasitikėjimo. Jei santykiuose jaučiamas vertinimas, kritika ar ironija, vyras greičiausiai rinksis užsisklęsti. Net ir vienas neatsargus komentaras gali sustiprinti įsitikinimą, kad geriau tylėti nei rizikuoti būti pažemintam.
Tačiau tikras intymumas – tai ne tik fizinis artumas ar techniniai įgūdžiai. Tai gebėjimas kalbėti apie tai, kas kelia nerimą, kas džiugina, ko norisi ir ko bijoma. Kai partneriai gali atvirai dalintis ne tik kūnu, bet ir jausmais, seksualinis gyvenimas tampa brandesnis, gilesnis ir autentiškesnis.
Atvirumas nereiškia silpnumo. Priešingai – jis reikalauja drąsos. Santykiuose, kuriuose kuriama saugi erdvė kalbėtis be pašaipos ar spaudimo, vyrams tampa lengviau atsisakyti apsimetinėjimo. O būtent ten, kur baigiasi vaidinimas ir prasideda tikrumas, gimsta tikras artumas.
