Menstruacijų nebuvimas daugeliui moterų sukelia nerimą, ypač jei ciklas anksčiau buvo reguliarus. Amenorėja – tai būklė, kai mėnesinės dingsta ilgesniam laikui, ir tai nėra nėštumo, menopauzės ar žindymo pasekmė. Nors kartais priežastys būna laikinos ir nepavojingos, kitais atvejais amenorėja gali signalizuoti apie rimtesnius organizmo sutrikimus.
Kas yra amenorėja?
Amenorėja – tai medicininis terminas, apibūdinantis menstruacijų nebuvimą tuo metu, kai jos pagal amžių ir fiziologiją turėtų vykti. Tai nėra savarankiška liga, o greičiau organizmo siunčiamas signalas, kad reprodukcinėje ar hormoninėje sistemoje vyksta tam tikri sutrikimai. Amenorėja gali būti laikina arba ilgalaikė, priklausomai nuo priežasties.
Gydytojai amenorėją skirsto į dvi pagrindines rūšis:
Pirminė amenorėja
Ji diagnozuojama tada, kai merginai iki 15–16 metų neprasideda pirmosios menstruacijos, nors jau yra matomi kiti lytinio brendimo požymiai, arba jų apskritai nėra. Tokiu atveju priežastys dažniausiai siejamos su genetiniais, hormoniniais ar anatominiais veiksniais, todėl būtinas nuodugnus ištyrimas.
Antrinė amenorėja
Tai dažniausia amenorėjos forma, pasireiškianti moterims, kurių menstruacijos anksčiau buvo reguliarios, tačiau dingsta bent 3–6 mėnesiams ar ilgiau. Antrinė amenorėja gali atsirasti bet kuriame amžiuje ir dažnai būna susijusi su gyvenimo būdo pokyčiais, stipriu stresu, staigiu svorio kritimu, intensyviu sportu ar hormonų pusiausvyros sutrikimais.
Būtent antrinė amenorėja dažniausiai kelia daugiausia klausimų ir nerimo, nes ji gali būti pirmasis ženklas, kad organizmui trūksta resursų arba jis patiria per didelę apkrovą. Laiku atkreipus dėmesį į šį simptomą, dažniausiai pavyksta nustatyti priežastį ir atkurti menstruacinį ciklą.
Dažniausios priežastys, kodėl dingsta menstruacijos
Stresas ir emocinė įtampa
Ilgalaikis stresas, nerimas, perdegimas ar stiprūs emociniai išgyvenimai gali tiesiogiai paveikti hormonų sistemą. Organizmas „persijungia į išlikimo režimą“ ir laikinai sustabdo reprodukcines funkcijas.
Staigus svorio kritimas ar labai mažas kūno svoris
Drastiškos dietos, valgymo sutrikimai ar per mažas riebalų kiekis organizme gali sutrikdyti estrogenų gamybą. Tai viena dažniausių amenorėjos priežasčių jaunoms moterims.
Intensyvus sportas
Per didelis fizinis krūvis, ypač be pakankamos mitybos ir poilsio, gali lemti vadinamąją funkcinę hipotalaminę amenorėją. Ji dažna tarp sportininkių ar labai aktyviai sportuojančių moterų.
Hormoniniai sutrikimai
Hormoniniai sutrikimai – viena dažniausių priežasčių, kodėl išnyksta menstruacijos. Mėnesinių ciklą reguliuoja sudėtinga hormonų sistema, apimanti smegenis, hipofizę, skydliaukę ir kiaušides. Net nedidelis šios pusiausvyros sutrikimas gali lemti amenorėją arba labai nereguliarų ciklą.
Amenorėja dažnai susijusi su šiomis būklėmis:
Skydliaukės ligos
Tiek skydliaukės veiklos sulėtėjimas, tiek per didelis aktyvumas gali sutrikdyti menstruacinį ciklą. Skydliaukės hormonai daro tiesioginę įtaką medžiagų apykaitai ir reprodukcinei sistemai, todėl jų disbalansas dažnai pasireiškia menstruacijų praretėjimu ar visišku išnykimu, taip pat nuovargiu, svorio pokyčiais, šalčio ar karščio netoleravimu.
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS)
PKS – viena dažniausių hormoninių būklių, sukeliančių amenorėją ar labai nereguliarų ciklą. Jam būdingas sutrikęs ovuliacijos procesas, padidėjęs vyriškų hormonų kiekis ir kiaušidžių pokyčiai. Moterys dažnai susiduria su spuogais, padidėjusiu plaukuotumu, plaukų slinkimu, svorio augimu ar sunkumais pastojant.
Padidėjęs prolaktino kiekis
Prolaktinas – hormonas, atsakingas už pieno gamybą. Kai jo kiekis per didelis (ne dėl nėštumo ar žindymo), jis gali slopinti ovuliaciją ir visiškai sustabdyti menstruacijas. Dažnai pasireiškia krūtų jautrumas, išskyros iš krūtų, galvos skausmai ar regėjimo pokyčiai.
Estrogenų disbalansas
Per mažas estrogenų kiekis gali būti susijęs su per mažu kūno svoriu, per dideliu fiziniu krūviu ar ilgalaikiu stresu. Estrogenų trūkumas ne tik stabdo menstruacijas, bet ir ilgainiui gali neigiamai paveikti kaulų tankį bei bendrą savijautą.
Tokiais atvejais menstruacijų nebuvimą dažnai lydi ir kiti simptomai, tokie kaip nuolatinis nuovargis, odos problemos, plaukų slinkimas, svorio svyravimai ar emociniai pokyčiai. Būtent šių požymių derinys gali padėti laiku įtarti hormoninį sutrikimą ir kreiptis į specialistą, kol problemos netapo ilgalaikės.
Kontracepcija ir hormoniniai vaistai
Kai kurioms moterims menstruacijos gali dingti vartojant hormoninę kontracepciją arba nutraukus jos vartojimą. Tai dažnai laikina, tačiau jei ciklas neatsistato kelis mėnesius, reikėtų pasitarti su gydytoju.
Amžiaus pokyčiai
Po 40-ies prasidedanti perimenopauzė taip pat gali sukelti menstruacijų praretėjimą ar visišką jų dingimą. Tai natūralus procesas, tačiau jis vis tiek turėtų būti stebimas.
Kada amenorėja pavojinga?
Į gydytoją būtina kreiptis, jei:
- menstruacijos dingo ilgiau nei 3 mėnesiams
- kartu pasireiškia stiprus nuovargis, galvos svaigimas, plaukų slinkimas
- jaučiamas pilvo ar dubens skausmas
- įtariami hormoniniai ar skydliaukės sutrikimai
Ilgalaikė amenorėja gali didinti osteoporozės, vaisingumo problemų ir širdies ligų riziką.
Ar menstruacijos gali grįžti?
Daugeliu atvejų menstruacijos gali sugrįžti, ypač jei amenorėja pastebima ir sprendžiama laiku. Viskas priklauso nuo priežasties ir nuo to, kaip greitai organizmui suteikiamos sąlygos atsistatyti. Amenorėja dažnai yra funkcinė, t. y. susijusi su gyvenimo būdu, o ne negrįžtamais sveikatos pokyčiais.
Jei menstruacijų dingimą lėmė stresas, pervargimas ar emocinė įtampa, ciklas dažnai atsistato sumažinus krūvį, pagerinus miego režimą ir skyrus daugiau laiko poilsiui. Panašiai veikia ir mitybos korekcijos – pakankamas kalorijų kiekis, subalansuotas baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis bei organizmui svarbūs mikroelementai gali paskatinti hormonų pusiausvyros atsigavimą.
Amenorėja, atsiradusi dėl per didelio fizinio krūvio, dažnai išnyksta sumažinus treniruočių intensyvumą ir užtikrinus pakankamą atsistatymą. Organizmui svarbu „pajusti“, kad jam nebereikia taupyti energijos gyvybiškai svarbioms funkcijoms.
Tais atvejais, kai menstruacijų nebuvimas susijęs su hormoniniais sutrikimais ar ligomis, gali prireikti hormoninio ar medikamentinio gydymo, kurį skiria gydytojas. Gydymo tikslas – ne tik sugrąžinti menstruacijas, bet ir apsaugoti ilgalaikę sveikatą, pavyzdžiui, kaulų tankį ar vaisingumą.
Svarbiausia suprasti, kad menstruacijų sugrįžimas nėra vien greitas rezultatas – kartais tai procesas, reikalaujantis laiko ir kantrybės. Tačiau daugeliu atvejų, gavus tinkamą pagalbą ir pakoregavus gyvenimo būdą, ciklas sėkmingai atsistato.
