Atrodo, viskas turėtų būti paprasta. Partneris šalia, artumas, prisilietimai. Tačiau galvoje – visai kas kita.
Ar jam patinka?
Ar atrodau pakankamai gerai?
Kodėl mano kūnas nereaguoja taip, kaip „turėtų“?
Nors esate kartu, viduje jautiesi tarsi atsitraukusi. Kūnas čia, o mintys kažkur kitur. Kartais pagauni save galvojančią, kaip viskas atrodo iš šalies, ar viskas vyksta „teisingai“. Net ir tada, kai partneris švelnus ir palaikantis, viduje gali kirbėti jausmas, kad kažko trūksta. Jei tai pažįstama, tu ne viena. Daugeliui moterų, nei atrodo iš šalies, sekso metu sunku atsipalaiduoti – ir dažniausiai priežastys slypi ne kūne.
Kai įtampa prasideda galvoje
Nors seksas siejamas su malonumu, smegenims jis ne visada atrodo saugus. Ypač tada, kai jaučiame spaudimą būti patrauklios, geidžiamos ar „geros lovoje“. Vos atsiranda nerimas, kūnas reaguoja fiziškai: kvėpavimas tampa paviršutiniškas, raumenys įsitempia, pojūčiai susilpnėja. Tai nėra sąmoningas pasirinkimas – tai automatinė reakcija.
Tokiais momentais kūnas tarsi pereina į budrumo režimą. Jis stebi, vertina, saugosi. Malonumas reikalauja priešingos būsenos – ramybės, pasitikėjimo ir leidimo sau jausti. Ir kuo labiau bandome save kontroliuoti – stebėti, taisyti, analizuoti – tuo labiau nutolstame nuo tikro buvimo čia ir dabar.
Kūno stebėjimas vietoj pojūčių
Daugelis moterų intymumo metu ima stebėti save iš šalies. Kaip atrodo, kaip juda, ar reaguoja pakankamai. Tai išmoktas elgesys. Socialiniai tinklai, filmai ir viešas kalbėjimas apie seksą dažnai sukuria vaizdą, kad intymumas turi atrodyti tam tikru būdu – estetiškai, sklandžiai, be nejaukumo.
Kai realybė neatitinka šio vaizdo, atsiranda nerimas. Net jei kasdienybėje apie savo kūną galvoji neutraliai, sekso metu kūno kritika gali pasirodyti labai staiga. Mintys apie išvaizdą, reakcijas ar net garsus užgožia pojūčius. Kūnas tampa ne malonumo šaltiniu, o objektu, kurį reikia vertinti.
Problema dažniausiai ne tame, kaip atrodai. Problema – kiek sau leidi būti matoma be vertinimo. Kai kūnas jaučia, kad yra stebimas, jis įsitempia. Kai jaučia, kad yra priimamas toks, koks yra tą akimirką, jis po truputį atsipalaiduoja.
Emocinis saugumas svarbiau nei patirtis
Dažnai manoma, kad atsipalaidavimas sekso metu ateina su patirtimi. Tačiau iš tikrųjų jį atneša ne patirtis, o emocinis saugumas. Net ir turint patirties, bet jaučiant spaudimą ar baimę būti vertinamai, atsipalaiduoti tampa sudėtinga.
Net ir mylinčiuose santykiuose įtampa sekso metu nėra retenybė. Priežastys dažnai slypi ne jausmuose, o kasdienybėje – nuovargyje, strese, emociniame perdegime. Kartais protas nori artumo, bet kūnas tiesiog nėra tam pasiruošęs. Tai nereiškia, kad meilės mažiau. Tai reiškia, kad kūnui reikia daugiau ramybės.
Svarbu suprasti, kad seksualinis noras ir gebėjimas atsipalaiduoti nėra pastovūs. Jie kinta priklausomai nuo gyvenimo tempo, emocinės būsenos ir savijautos. Tai nereiškia, kad santykiuose kažkas negerai – tai reiškia, kad kūnas siunčia signalą.
Kai seksas tampa tikslu, o ne patirtimi
Įtampą dar labiau sustiprina fokusas į rezultatą – kaip viskas „turėtų“ baigtis, ar pavyko, ar buvo pakankamai. Kai seksas tampa užduotimi ar savotišku pasitikrinimu, kūnas ima priešintis. Malonumas dažniau atsiranda tada, kai leidžiame sau būti procese, o ne vertinti save kiekviename žingsnyje.
Atsipalaidavimas nėra mygtukas, kurį galima tiesiog įjungti. Tai procesas, kuris kartais vyksta lėčiau, nei norėtume. Net ir pasitikintys savimi žmonės kartais jaučia nejaukumą ar nerimą. Kuo daugiau kantrybės sau ir mažiau lyginimosi su kitais, tuo daugiau erdvės atsiranda tikram intymumui.
Suprasti, kodėl sunku atsipalaiduoti, yra pirmas žingsnis. Tačiau vien supratimo kartais neužtenka. Atsipalaidavimas sekso metu nėra įgūdis, kurį galima „išmokti kartą ir visiems laikams“. Tai nuolat kintantis procesas, priklausantis nuo emocinės būsenos, santykio su savimi ir tuo, kas vyksta už miegamojo durų. Kuo mažiau spaudimo sau ir daugiau atjautos savo kūnui, tuo daugiau galimybių intymumą patirti ne per įtampą, o per ryšį.
