Seksualumas dažnai vaizduojamas per kitų akis: „Ar jam patinku?“, „Ar jis mane geidžia?“, „Ar atrodau pakankamai gerai?“. Tačiau sveika seksualinė savivertė prasideda visai ne nuo partnerio – ji prasideda nuo tavo santykio su savimi.
Kai jautiesi patraukli tik tiek, kiek tai patvirtina kitas žmogus, tampi priklausoma nuo jo nuotaikų, žvilgsnio ir nuomonės. Kai patrauklumą atrandi pirma sau, partnerio komplimentai tampa maloniu priedu, o ne būtinybe išgyventi.
Kas yra seksualinė savivertė?
Seksualinė savivertė – tai vidinis jausmas, kad su tavo kūnu, troškimais ir ribomis viskas tvarkoje. Tai ne vien gražūs apatiniai ar partnerio komplimentai – tai gilesnis santykis su savimi.
Galime ją suprasti per kelis sluoksnius.
1. Kaip tu vertini savo kūną ir seksualumą
Tai, ką galvoji apie savo kūną:
- ar matai jį kaip „problemą, kurią reikia taisyti“,
- ar kaip namus, kuriuose gyveni ir kuriuos gali mylėti, prižiūrėti, puošti?
Seksualinė savivertė nereiškia, kad kiekvieną dieną sau sakai „esu tobula“. Ji labiau apie tai, kad:
- priimi savo trūkumus ir privalumus,
- leidi sau jaustis patrauklia dabar, ne „kai numesiu 5 kg“ ar „kai susitvarkysiu pilvą“.
2. Teisė į malonumą, ribas ir pasirinkimą
Sveika seksualinė savivertė reiškia, kad jauti turinti teisę:
- ne tik duoti, bet ir gauti malonumą,
- sakyti „stop“, kai kažkas nepatogu, skauda ar nepatinka,
- rinktis laiką, tempą, pozą, net ir atsisakyti sekso.
Tai vidinis leidimas sau:
„Aš neprivalau sutikti vien tam, kad nenuvylčiau. Mano kūnas – mano sprendimas“.
Kai šios teisės nejauti, atsiranda „skolos“ jausmas: lyg sekso reikėtų, kad neprailgtų partneriui, kad nenueitų pas kitą, kad „būčiau normali“. Tai jau mažos savivertės teritorija.
3. Lygiateisė partnerystė, o ne „įtikti bet kokia kaina“
Seksualinė savivertė – tai suvokimas, kad esi tokia pat svarbi santykiuose kaip ir partneris. Ne gražesnė, ne prastesnė – lygi.
Tai reiškia, kad:
- tavo norai ir poreikiai nėra „kaprizai“,
- tavo kūno savijauta taip pat svarbi kaip jo,
- tu neprivalai vaidinti to, ko nejauti, vien tam, kad atitik žmonos, draugės ar meilužės „vaidmenį“.
Kai savivertė žema, moteris dažnai stengiasi „įtikti bet kokia kaina“: nuolaidžiauja savo riboms, apsimeta, kad malonu, kai nėra, ignoruoja skausmą ar emocinį diskomfortą.
4. Tai ne skaičiai, o vidinis jausmas
Seksualinė savivertė nematuojama:
- sekso dažniu,
- partn erių skaičiumi,
- liemens apimtimi ar liemenėlės dydžiu.
Gali turėti „tobulą“ figūrą, būti geidžiama kitų, bet viduje jaustis nepakankama. Ir atvirkščiai – turėti visiškai „paprastą“ kūną pagal visuomenės standartus, bet jaustis patrauklia, norima ir rami savo kailyje.
5. Gebėjimas pasakyti „noriu“ ir „nenoriu“
Vienas pagrindinių sveikos seksualinės savivertės ženklų – drąsa būti atvirai:
- „Man tai patinka“
- „Man tai nepatogu“
- „Šiandien nenoriu“
- „Norėčiau pabandyti kažką naujo“
Kai gali taip kalbėti, tai reiškia, kad:
- nebijai būti atstumta vien dėl savo atvirumo,
- pasitiki savo jausmais, o ne bandai spėti, „kaip reikia“.
6. Savo kūno priėmimas, net jei jis ne „instagraminis“
Seksualinė savivertė nėra apie „tobulą“ kūną – ji apie santykį su tuo, kurį turi.
Tai gali reikšti:
- nemušti savęs mintimis dėl strijų, celiulito, randų,
- leisti sau nusirengti šviesoj, ne vien tamsoje ir po antklode,
- rinktis apatinius ne tik „kad partneris susižavėtų“, bet ir todėl, kad tau pačiai juose gera.
Priėmimas nereiškia, kad nebegali nieko keisti – jis reiškia, kad nereikia savęs nekęsti, kol keitiesi.
7. Suvokimas, kad esi verta pagarbos ir švelnumo – visada
Svarbiausia seksualinės savivertės žinutė –
esi verta pagarbos, švelnumo ir atidaus elgesio nepriklausomai nuo situacijos:
- ar esi ilgalaikiuose santykiuose, ar vieniša,
- ar tau 20, 35 ar 55,
- ar ką tik gimei vaiką, ar tik susiduri su savo kūno pokyčiais.
Kai tai jauti, lengviau:
- neiti į kompromisus, kurie žeidžia,
- nesutikti su santykiais, kuriuose jautiesi nuolat menkinama,
- išsirinkti partnerį, švelnų ir pagarbu, o ne tokį, kuris nuolat primena tavo „trūkumus“.
Kodėl pavojinga savo patrauklumą matuoti partnerio akimis?
1. Atsiranda priklausomybė nuo įvertinimo
Jei jautiesi graži ir geidžiama tik tada, kai partneris tai sako ar rodo, tavo savijauta tampa nuolatiniame „vertinimo laukime“:
- jis pavargęs – tu manai, kad nebenori tavęs;
- jis mažiau rodo iniciatyvos – iškart kyla mintis „esu nepatraukli“;
- jis pagyrė kitą moterį – automatiškai jautiesi prastesnė.
Toks modelis ilgainiui sekina ir kelia nerimą: pradedi daugiau kontroliuoti, prašyti patvirtinimų, lyginti save su kitomis.
2. Lengviau peržengiamos tavo ribos
Kai tikslas – „tik nebūti paliktai“ ar „tik nesugadinti jam nuotaikos“, atsiranda rizika:
- sutikti su intymumu, kai iš tiesų nesinori;
- toleruoti komentarus apie savo išvaizdą, kurie žeidžia;
- daryti tai, kas tau nemalonu, tik dėl baimės prarasti dėmesį.
Seksualinė savivertė yra ir apie drąsą turėti ribas, net jei kažkam jos nepatogios.
3. Santykiai tampa scena, o ne artuma
Kai visas fokusas – „ar aš atrodau gerai jo akyse“, sunku atsipalaiduoti ir būti savimi. Seksualumas tuomet tampa ne intymiu ryšiu, o tarsi pasirodymu:
- galvoji, kaip atrodai, o ne ką jauti;
- bijai juoktis, suklysti, pasakyti, ko iš tiesų norėtum;
- savo malonumą nustumi į antrą planą.
Tokie santykiai ilgainiui praranda tikrumą – liks vaidmuo, bet ne gili artuma.
Ką reiškia būti patrauklia sau?
Būti patrauklia sau – tai ne nuolat grožėtis veidrodžiuose. Tai labiau:
- priimti savo kūną tokį, koks jis yra šiandien, net jei turi tikslų jį keisti,
- žinoti, kas tave uždega, ramina, jaudina,
- suvokti, kad tavo vertė nesumažėja dėl celiulito, randų ar papildomų kilogramų,
- jaustis verta gero, švelnaus ir pagarbaus sekso, o ne tik „kaip išeina“.
Kai pati sau esi pakankama, partnerio komplimentai – kaip graži vyšnia ant torto, bet ne pats tortas.
Kaip kurti sveiką seksualinę savivertę?
1. Susigrąžink kūną „į savo rankas“
Dažna moteris savo kūną mato daugiau iš šalies („ar jis jam patrauklus?“) nei iš vidaus („kaip aš jame jaučiuosi?“). Pabandyk:
- po dušo ne kritiškai vertinti, o tiesiog stebėti – be vertinimų, tarsi savo kūną matytum pirmą kartą;
- pastebėti, kas tau pačiai patinka – gal pečiai, rankos, klubai, akys;
- leisti sau apsirengti taip, kaip jautiesi geriausiai, o ne kaip, tavo manymu, „jam labiau patiks“.
2. Skirk dėmesio savo malonumui
Seksualinė savivertė kyla, kai supranti, kad tavo malonumas taip pat svarbus. Tai reiškia:
- kalbėti su partneriu apie tai, kas tau patinka / nepatinka,
- drąsiai sakyti „lėčiau“, „stipriau“, „man labiau patinka taip“,
- nesigėdyti tyrinėti savo kūno – kuo geriau jį pažįsti, tuo lengviau paaiškinti partneriui.
Tai ne egoizmas, o lygiavertis dalyvavimas santykiuose.
3. Stebėk vidinį dialogą apie save
Jei mintyse sau kartoji: „esu stora“, „esu neseksuali“, „kam aš tokia reikalinga“, – nenuostabu, kad patrauklumas sau krenta. Pabandyk keisti vidinę kalbą:
- vietoj „man negražios kojos“ – „mano kojos mane neša kiekvieną dieną“;
- vietoj „esu prasta lovoje“ – „mokausi pažinti save ir santykius, tai procesas“;
- vietoj „niekam nepatiksiu“ – „ne visi mane rinksis, bet tai nereiškia, kad esu mažiau verta“.
Tai skamba paprastai, bet ilgainiui keičia jausmą kūne.
4. Atsirink, kokias žinutes apie seksualumą priimi
Socialiniai tinklai, filmai, reklamos dažnai rodo labai siaurą „patrauklumo standartą“. Jei nuolat lygini save su filtruotomis nuotraukomis, seksualinė savivertė natūraliai krenta.
- Sek realistiškus, kūną priimančius profilius (body positive, įvairaus amžiaus, dydžių moterys).
- Ribok turinį, kuris tave nuolat verčia jaustis „per mažai / per daug“.
- Prisimink: nuotraukos – sekundės dalis, o ne žmogaus pilnas gyvenimas.
5. Kalbėk su partneriu – atvirai, ne kaltinant
Sveika seksualinė savivertė nereiškia, kad partnerio nuomonė nebesvarbi. Ji tiesiog nebėra vienintelis rodiklis. Gali pasakyti:
- „Man svarbu jaustis patrauklia pačiai sau, todėl noriu labiau rūpintis savimi – ne tik tau, bet ir sau.“
- „Man patinka, kai mane giri, bet noriu, kad net ir be komplimentų jausčiausi verta artumo.“
Atvira kalba dažnai dar labiau suartina – partneris supranta, kad šalia jo yra ne „vaidmuo“, o gyva, jaučianti moteris.
Ką daryti, jei seksualinė savivertė labai žema?
Pirmas ir svarbiausias dalykas – su tavimi nėra „kažkas ne taip“. Žema seksualinė savivertė dažnai yra natūrali reakcija į patirtas kritikas, patyčias dėl kūno, ankstesnius santykius, kultūrinius mitus apie „tobulą moterį“. Tai ne tavo kaltė, bet tai yra sritis, kuriai gali skirti dėmesio ir ją keisti.
Jei jauti, kad:
- gėdijiesi savo kūno net vienumoje,
- negali atsipalaiduoti su partneriu, nes nuolat galvoji, „kaip atrodai“,
- dažnai sutinki su intymumu, kurio nenori, iš baimės būti atstumta,
– tai svarbus signalas nestumti šios temos į šalį.
1. Pripažink sau, kad tau sunku
Skamba paprastai, bet dažnai mes:
- sumenkiname savo jausmus („čia smulkmena“, „kitos turi blogiau“),
- arba apsimetame, kad problemos nėra („laikui bėgant praeis“).
Pripažinimas gali skambėti taip:
„Šiuo metu man labai sunku jaustis patrauklia ir saugia savo kūne. Noriu tai keisti.“
Tai – ne silpnumo ženklas, o drąsos pradžia.
2. Pradėk nuo santykio su kūnu – vienumoje
Prieš kalbant apie seksą su partneriu, verta grįžti prie santykio su savimi:
- Leisk sau pamatyti savo kūną be filtrų – ne tik „problemines vietas“, bet visumą.
- Vietoj kritikos pabandyk įvardinti bent 3 dalykus, už kuriuos esi kūnui dėkinga (ne tik už išvaizdą, bet ir funkciją: „mano kojos mane neša“, „mano rankos apkabina mylimus žmones“).
- Rinkis drabužius ir apatinius, kuriuose jautiesi patogiai ir gražiai sau, net jei niekas kitas jų nemato.
Maži ritualai (kvepiantis kremas po dušo, lėtesnis pasiruošimas miegui, švelnus savęs palietimas ne seksualine prasme) po truputį sako kūnui:
„Aš tave gerbiu ir prižiūriu“.
3. Praktikuok teisę į „ne“
Jei dažnai sutinki su intymumu, nors nenori, seksualinė savivertė savaime krenta – kūnas išmoksta, kad jo „nenoriu“ niekam neįdomus.
Pabandyk:
- pradėti nuo mažų „ne“ kasdienybėje – ne tik sekse. Pavyzdžiui, pasakyti „dabar neturiu jėgų kalbėti, grįžkime prie temos vėliau“ arba „nenoriu šį kartą važiuoti“.
- susitarti su savimi, kad niekada neprivalai aiškintis „kodėl“, jei nenori intymumo. „Nenoriu“ yra pilnavertis atsakymas.
Kai dažniau patiri, kad pasaulis nesugriūva nuo tavo „ne“, lengviau jį ištarti ir intymiose situacijose.
4. Atvirai pasikalbėk su partneriu
Jei turi partnerį, labai svarbu, kad jis (ji) žinotų, kas vyksta tavo viduje. Ne taip: „tu kaltas, kad jaučiuosi blogai“, o taip:
- „Kartais sekso metu negaliu atsipalaiduoti, nes nuolat galvoju, kaip atrodau. Noriu tai keisti, bet man reikės tavo kantrybės.“
- „Yra situacijų, kai sutinku, nors nenoriu, nes bijau, kad supyksi ar nusivilsi. Noriu išmokti labiau gerbti savo ribas.“
Sveikas partneris tokius žodžius priims ne kaip kaltinimą, o kaip kvietimą būti arčiau. Jei partneris išjuokia, spaudžia, manipuliuoja („jei mylėtum, sutiktum“) – problema ne tavyje, o santykyje.
5. Ieškok profesionalios pagalbos
Psichologas, psichoterapeutas ar seksologas gali padėti:
- suprasti, iš kur atsirado tavo gėda ir baimė (galbūt tai ankstesni santykiai, komentarai apie kūną, religiniai įsitikinimai, trauminės patirtys);
- išmokti naujų reagavimo būdų, kurie nereiškia savęs išdavystės;
- saugioje erdvėje kalbėti apie tai, kas atrodo „per gėdinga“ sakyti draugams ar partneriui.
Kartais pravartu rinktis specialistą, kuris dirba su seksualumo ir kūno priėmimo temomis – tai pagreitina procesą.
6. Palaikymo grupės ir moterų bendrystė
Labai gydanti patirtis – pamatyti, kad nesi vienintelė:
- moterų palaikymo grupės,
- savitarpio pagalbos rateliai,
- online kursai ar uždari klubai, kur atvirai kalbama apie kūno priėmimą ir seksualumą.
Klausydamasi kitų istorijų, dažnai suvoki:
„Su manimi viskas normalu. Daugelis moterų jaučiasi panašiai“.
Tai mažina gėdą ir stiprina savivertę.
7. Atpažink situacijas, kai reikalinga skubesnė pagalba
Ypač svarbu kreiptis pagalbos kiek įmanoma greičiau, jei:
- intymios situacijos sukelia panikos priepuolius, stiprų pykinimą, ašaras,
- turi trauminių prisiminimų (prievarta, spaudimas, smurtas),
- po sekso jautiesi sutriuškinta, „tarsi išdavusi save“.
Tai – rimti signalai, kad tau reikia saugių, profesionalių namų emocijoms iškrauti ir su jomis dirbti.
8. Atmink – tau nereikia susitvarkyti vienai
Seksualinė savivertė nėra „smulki problema“. Ji liečia:
- tavo santykį su savimi,
- tavo partnerystę,
- tavo gebėjimą džiaugtis artumu.
Todėl visiškai normalu ieškoti pagalbos ir paramos. Tai nėra silpnumo pripažinimas – tai ženklas, kad rūpiniesi savimi rimtai.
Tu turi teisę:
- jaustis saugi savo kūne,
- sakyti „taip“ tik tada, kai iš tiesų nori,
- patirti artumą be nuolatinės gėdos ir baimės.
Ir jei šiandien jautiesi labai toli nuo to – tai nereiškia, kad visada taip bus. Su tinkama pagalba, mažais žingsniais ir švelniu požiūriu į save seksualinė savivertė gali augti – ne per naktį, bet labai realiai.
