Po baltu sniegu slepias gatvės pilkos, Po mano tiltu upės be krantų, O po langu prašmatniai supintas Voratinklis iš debesų....
A
Naujausias
Šiandien, kaip bene kasdien, Nepabundu aš nuo knarkimo Miegančios žiemos, miego minčių. Ir pro murziną stiklą kaip į užtemimą, Aš...
Amžiaus vidury, Lietuvos širdy Man vaidenas pamišęs naktinis TAXI Žiū, tiktai naktis, tuoj palei duris Privažiuoja jis, ir man šaukia “BIS” Ir tas jo “BIS”, man kaip šiknoj rakštis Ir aš kartojuosi, plėšausi į dalis Sakau, sustok, palauk, duok laiko susirinkt Bet jis durim tik trinkt, ir “py py” Man...
Tokią didelę meilę savy aš nešioju Tokią didelę meilę iš tolo girdžiu Tokia didele meile kaip oru kvėpuoju Tokią didelę...
Jau ruduo – Ir siela kyla kaire koja, Tik tu, kaip tolima šalis, Slepiesi savo toliuose, Dar pabūk su manimi,...
ž. G.Patacko Vejuos traukinį išėjusį Ugnim ir suodžiais žaižaruojantį Kokia tu man nusidėvėjusi, Žaibais ir eteriu garuojanti PRIEDAINIS Todėl tau linkima ir mojama Todėl tau niekas negražinama Todėl esi nepakartojama Dėkoju tau, kad susipažinome Kokia tu artima ir bėganti Tarpustotėse nesurandama Visuos plyšiuos, kaip tarakonas mieganti Ir net sapnuos...
Jei mūsų sielos nieko nevertos – parduok, Kraujas čia ar tarkuotos morkos – galvok. Bet tik geriau tiktai tyliai, tyliai,...
Mes nedainuosime dainų Mes neprimegsim paslapčių Ilgai tylėti nėr jėgų Tyla išliks tarp mudviejų Tyla lyg baltas debesis Tyloj juk...
https://youtube.com/watch?v=KCNIk8wvnyc Tyliai pakalbėkim apie tai, Apie ką kalbėti tu bijai, Apie ką svajoti nedrįsai, Ak, tyliai pakalbekim šiandien apie tai. Gal pasikalbėkim apie aukščio baimę, Kartais ji mum trukdo nuo žemės atsiplėšt. Kartais naktimis tai įvyksta savaime Ir ryte taip gera viską prisimint. Tyliai pakalbėkim apie tai, Apie ką kalbėti...
Štai vieškeliu ateina Dievas, Iš nuovargio kaip elgeta sulinkęs. O vakaras jau apgaubia laukus ir pievas Ir taip tylu, ir...
Taip tuščia name Už lango lyg medį kas kerta Išduosi mane Du tūkstančiai pirmąjį kartą Išeisiu tykus Ir jau į...
(Teksto autorius: Jurgis Kunčinas) Iš tavernos traukiantį girtuoklį rūkas gobė tarsi aukso vilna. Tyliai suposi rudens sūpuoklės. Nešė žinią angelas į Vilnių… Marškinėliai buvo plono krepo. Zvimbė gatvės, rūmai ir malūnai. Žengė angelas nuo savo laivo trapo į garuojančius Vilnelės krūmus. Dvi savaites jis tenai puotavo su poetais, liumpenais ir...
