Atverk man savo langą Pakelk akis į dangų Naktis pilna šilumos Bet ji tavęs neatstos Iš sapno aidas atplauks Kartosim...
Saulės spindulys anksti iš ryto Atvers duris į pasaulį nematytą Ten nebus stebuklų ir aukso pilių Bet surasi daug šiltų...
Kai pavasario lietus Piešia saulės spalvomis Mano kambario lange Kaip popieriaus lape Aš jo piešinius stebiu Ir iš lėto suprantu Kad visi jie vien tik apie mus Žalias klevas nedrąsus Ir lengvutė drebulė Susipynę šakomis Šoka lietuje O visai visai šalia Stiebias beržas išdidus Panašus truputį į tave Šilko...
Aš pabandžiau išgyt nuo tavęs, vėlu. Vėlu, aš taip bijau ar suprasi tu. Ko mano veidą puošia linksma tavų akių...
Tai tu, tai tu esi brangiausia, ką turiu Tai tu esi dėl ko, aš gyvenu Aš tau prisiekiu, juk aš...