Nebuvau palaimintoj saloje, Nemačiau vyndarių Ir neuosčiau jazminų, nerinkau Alyvų į vynmaišius nedėjau. Nekepino saulė, Neklykė vėjai, Negaivino lietus, Žemė...
Jauno mėnesio dvasia Tavo jūros gelmėse tūno Švelnūs jūržolių delnai Užmyluoja mirtinai kūną Jautrūs pirštai žalzgani Tavo vyzdžiuos ir širdy...
Trečią parą naktis bučiuoja mano kūną, Švelniai glosto akis ir akmenų karūną. Trečią parą medus nuo blakstienų laša… O išalkęs dangus mano rankos prašo. Mėnuo – baltas karys, slenka drąsiai, Liečia kario ugnis mano kasą. Neišeik, dar pabūk, baltas broli! Juk šiąnakt dėl tavęs kloju guolį… Trečią parą žiedais sirpsta...
