Kai drugiai nudažo žydrą padangę spalvotais sparnais Aš jaučiu, kad vėl mano pasaulis pražysta žiedais Koks skaistus… Koks nepasiekiamas man...
Deivis
atsitiktinis
Diena po dienos aš jaučiuosi prasčiau, Nežinojau, kas man daros, Naktimis nemiegojau, dieną kūriau eiles, Nepaleidau iš rankų gitaros, Nusprendžiau...
Tavyje daugiau nei danguje spalvų Daugiau nei širdyje jausmų Tu atmerkei man akis Atvėrei šilumai duris Tu juokeis ir aš juokiaus Tu sakei ir aš klausiaus Mūsų laimės niekas nesugriaus Sukurti būt kartu – parašyta tai ant aukso debesų Sukurti būt jauni – tokie ir liksim, nes esam amžini Tu...
Širdys suartėja, plaka kaip viena, Lūpos išsilieja bučinių banga… Liesk, liesk manas akis, Žvilgsnis gal išdrįs ir tiesą pasakys. Skris...
Taip, aš žinau: mes esam skirtingi, mes mylim vienas kitą, Bet nesam nesam laimingi ir tikimės, kad rytoj viskas bus...
(su Renata Ražanauskiene) iš Giuseppe Verdi operos “Traviata” Pakelkim, pakelkim mes taurę linksmybės Ir švelniai palieskim ją lūpom! Prabėga, prabėga minutės didybė, Rytoj ji sugrįš jau kita. Pakelkim slaptą virpesį Ir meilės tyrą grožį. Žydėt rasotai rožei Teskirta tik valanda! Pakelkim, pakelkim mes taurę už meilę Ir dekim jaunystės aistra!...
Ankstų rytą palieku tave Tyliai tyliai, kol tu giliam sapne Uždarau duris, einu tuščia gatve Dar kartą atsisukęs, staiga vienam...
Išvažiuosiu, išbučiuosiu savo šuns žalias akis, Išvažiuosiu ir nelauksiu, kol mane kas sulaikys. Susirinksiu čimodanus, ir išlėksiu aš į Kanus...
ne, manęs nebeliesk, prašau nesiliesk savo ledinėm rankom vėl, aš neskaičiau, ką man rašei, nes tavo žodžiai žudo, ne, manęs nelaikyk, maldauju palik, palik mane vieną amžiams, aš tikiuosi negrįžt čia niekada, tikiuosi pabust kitam sapne ir liks tik vaikų balsai, užšalę ežerai, žiema baltais sparnais užklos mane, ir liks...
Ką ilgai rašiau, dabar sudeginau Kuo tikėjau vakar, šiandien pamiršau Ko ieškojau radęs, aš išdalinau Žodžių, kurių laukei, aš neištariau...
Aš kaip arklys nusivariau nuo šiandienos ir rytojaus, Aš neinu savo kojom, o paprasčiausiai ropoju. Mano akys užtino, bet širdį...
Dar vakar man sakei, kiek daug tau reiškiu. Dar vakar man sakei, kad myli mane. Dar vakar mes kaip vaikai buvom laimingi. Dar vakar rodės, kad kartu mes amžinai. Pr. Tu mano delnuose, Pasilik juose. Ašara veide Visada primins tave. Tavo mėlynos akys, tavo lūpos, tavo delnai… Ištarti tavo žodžiai...
