ar tu atsimeni laikus visas beprotiškas naktis mūsų negimusius vaikus aš vis dar matau jų akis tai buvo keisti keisti...
F
atsitiktinis
Aš pažįstu reperių, didžėjų, metalistų, Šokančių kvikstepą arba tvistą, Aš pažįstu įvairių žmonių… Man patinka menininkai, buožės ir turtingi, Užsiparinę...
kai aš savo tėvą užmušti norėjau vėl aš leidau liepsnoti tam pykčiui per daug ilgai ir griūvantys miestai kažkur mano viduje pažadino mintį ar aš savo kelyje kai tu mano meilę užmušt manyje bandei ir tai tau pavyko aš bėgau šalin ilgai prisiekęs negrįžti ir amžiams užmiršt tave ilgai dar...
Aš bėgu gaudyti drugelių 🙂 (Iš albumo “Mokykla”, 1997)...
baltam name baltoje šviesoje aš vaikščiojau vienas ieškojau tavęs ir ta diena kartu su šviesa niekada nesibaigia kartu su šviesa...
Aš pasiklydau tarp veidų Keistai dažytų svetimų O byrantis smėlis delnuose Ar tai dekoracija ar ne Kodėl popieriniai žiedai tikresni Už tikrus Kodėl nupaišyti veidai gyvesni Už gyvus Tiktai žvakių šviesoje Savo veidą aš randu Kaip uždegti tas šviesas Kurios degtu visada Aš savo paslaptį turiu Aš pasislėpęs tarp žmonių...
https://youtube.com/watch?v=3BsWP20HQEo tai buvo giedro dangaus pasiilgusios akys tai buvo vėlgi naktis be mažiausios vilties ir žvaigždžių ir aš taip troškau...
tau reikalingos draugo akys kurios tau niekad nemeluoja tu sapnavai kad švelnios rankos kalnų gėles tau dovanoja tu nežinai šiltesnio...
tavo nekaltybė man atvėrė vėl akis į saulę tavo nekaltybė lyg lietus išplovė užterštas mintis tavo nekaltybė šį pasaulį man parodė vėl iš naujo tavo nekaltybė atidarė užsitrenkusias duris vieną kartą Paryžiuj svaičiojau apie tave vieną kartą Paryžiuj rytui nušvitus lange tu sugriovei viską ir po to vėl viską pastatei...
Galbūt šiandieną aš netoks Koks būt galėčiau jei suprasčiau Žemiškus dėsnius ir tiesas Jei numatyčiau tai kas bus Jeigu atspėčiau...
žodžiai neturi prasmės jei tu juos tari tik šiaip sau niekada nieks tavęs nesupras jei bijosi ištart tai ką nori...
aš bėgau tolyn nuo tavęs tam kad būčiau arčiau aš bėgau nuo melo kur tavo veide mačiau kuprinė už mano pečių dievas viduje nebuvo žvaigždės nei vienos visame danguje žinojau kad didelis miestas kažkur priešaky bet nejaučiau jo nes rytas dar buvo toli aš bėgau laimingas nusprendęs palikt tave nebuvo...
