mes kažkur erdvėje mes judam pirmyn per laiko bangas kurios mus suves aš laukiu tavęs tu veidus matai aš būsiu...
Foje
atsitiktinis
mes liksime ne čia neklausk manęs kodėl kai viskas pasibaigs aš eisiu ten vėl mes kelsime rankas nors šypsenų dar...
skrendant kažkuriame keistam sapne žemė liko galbūt per daug toli svajonės ar tu tada matei mane tai buvo vėl svaičiojimai apie tave ir nieko nieko panašaus į šį pasaulį ir nieko nieko kas primintų blogas mintis ir nieko nieko panašaus į sutryptą meilę ir nieko nieko panašaus į tavo akis...
žodžiai neturi prasmės jei tu juos tari tik šiaip sau niekada nieks tavęs nesupras jei bijosi ištart tai ką nori...
Daugiau jokio turinio
