rankos paliečia smėlį smėlis paliečia jūrą jūra paliečia dangų tavo rankoj dangus melas virsta į baimę baimė virsta į pyktį...
Foje
atsitiktinis
vaikas pamatė juodai apsirengusį žmogų kur dėjo ant kapo gėles kas bus kai aš vieną dieną numirsiu gan tyliai atsakė...
antakalnis, pačiam jo vidury stovi mokykla gaili antakalnis, pačiam jo vidury stovi mokykla žavi antakalnis, pačiam jo vidury stovi mokykla puiki aštuoniolikta! aštuoniolikta! tik nereikia neužmirškim kur buvom seniai ši tokie labai geri švelnūs vaikai ir išmesim pasiliksim čia mes visada aštuoniolikta! aštuoniolikta! ne nereikia, negailėkim mes tų kvailių kur...
mes liksime ne čia neklausk manęs kodėl kai viskas pasibaigs aš eisiu ten vėl mes kelsime rankas nors šypsenų dar...
Daugiau jokio turinio
