meilė tai peilis giliai žaizdoje meilė tai stiklas suspaustas delne meilė tai neužgesinta ugnis meilė tai tavo ankstyva mirtis meilė...
mes kilsime vis aukštyn į juodą žvaigždėtą dangų tik paukščiai ten mus pasieks mes klyksime jų balsais mes mosime sparnais...
ar tu atsimeni laikus visas beprotiškas naktis mūsų negimusius vaikus aš vis dar matau jų akis tai buvo keisti keisti laikai kai mes vis dar žudėme save ir mūsų begęstantys veidai atsispindėdavo lange dabar ant stalo prieš mane tiktai atšalus arbata o rankos tyliai uždengia akis aš noriu būt kažkur...
Aš bėgu gaudyti drugelių :) (Iš albumo “Mokykla”, 1997)...
mes kažkur erdvėje mes judam pirmyn per laiko bangas kurios mus suves aš laukiu tavęs tu veidus matai aš būsiu...
pokalbis telefonu per naktį iki ryto atšalusi kava ant stalo gaisras viduje tai bandymai įrodyt sau kad nieko neįvyko karščiuojančių akių žibintai veidrodžio dugne aš negaliu turėt tavęs aš noriu tik tavęs man reikia nusišaut iš ryto nors tu esi šalia beprasmiškos svajonės apie tai kad viskas šventa beprasmiškas bėgimas...
aš nematau tokių kaip aš aš nematau tokių kaip tu aš užmiršau senas dainas aš nerandu naujų spalvų aš niekada...
aš numirsiu taip pat kaip ir mes visi tik prieš tai aš norėčiau tave pamatyt man reikėtų kaip paukščiui nugalėtam...
antakalnis, pačiam jo vidury stovi mokykla gaili antakalnis, pačiam jo vidury stovi mokykla žavi antakalnis, pačiam jo vidury stovi mokykla puiki aštuoniolikta! aštuoniolikta! tik nereikia neužmirškim kur buvom seniai ši tokie labai geri švelnūs vaikai ir išmesim pasiliksim čia mes visada aštuoniolikta! aštuoniolikta! ne nereikia, negailėkim mes tų kvailių kur...
ir vėl nuodai į mano kraują ir vėl ugnis į mano mišką ir vėl tiesa į mano sapną mažas naivus...
Atsimenu tai, ko nebus jau daugiau. Atsimenu, koks buvo aukštas dangus. Aš mėgau svajot, kaip dabar tai matau, Atsimenu savo...
tai atsitiko šį rugsėjo mėnesį ėjau per miestą buvo linksma man ėjau tiktai staiga patraukė dėmesį keista scena aikštelėj prie fontano ten aukštas vyras mušė liesą moterį aš paslapčia ilgai stebėjau juos galvojau skirti bet nušvito protas o ką jei vyras tas ir man suduos dėl ko jis mušė ją...