La la la la la la Gaudžia gitaros Solinės ir bosinės O taip pat ir ritminės gitaros Šokame visi, visi...
Foje
Foje dainų žodžiai – tai rubrika, skirta legendinės Lietuvos roko grupės kūrybai ir jos paliktam emociniam pėdsakui pažinti. Čia pateikiami grupės „Foje“ dainų žodžiai, kurie daugeliui tapo jaunystės, laisvės ir vidinių išgyvenimų simboliu.
atsitiktinis
žodžiai neturi prasmės jei tu juos tari tik šiaip sau niekada nieks tavęs nesupras jei bijosi ištart tai ką nori...
tą vakarą tamsų aš ant stogo lipau norėjau išvysti ką seniai užmiršau norėjau pajusti svaigų orą dangaus nuo jo užsimerkt ir saves paklaust klausyk žmogau klausyk nenusisuk ko ieškai čia vaikystė baigės juk dar būdamas vaikas aš užlipdavau čia ir kojas nukaręs svajojau nakčia džiaugiaus kad esu tai arti prie...
vaikas pamatė juodai apsirengusį žmogų kur dėjo ant kapo gėles kas bus kai aš vieną dieną numirsiu gan tyliai atsakė...
ir vėl nuodai į mano kraują ir vėl ugnis į mano mišką ir vėl tiesa į mano sapną mažas naivus...
I start before I start Is this the final stage? I’m going break your heart Then I turn a page So let the river flow So let the flower die Before I say hello Gone say goodbye Never try this, alright? Never new if always true Never dead as much...
aš numirsiu taip pat kaip ir mes visi tik prieš tai aš norėčiau tave pamatyt man reikėtų kaip paukščiui nugalėtam...
bandai sau meluoti bet viską išduoda tirpstantis sniegas tavo delne tu nori įrodyt kad viskas vienoda kad tobulą meilę matai...
tu ateini debesų kilimais tu gyveni ten kur paukščių takai tu negali nesijuokt su vaikais kur tu eini žydi gėlės laukais o mano saule, tu mano šviesa tu žemę sušildai ir sklaidos tamsa tada kai nuskaidrins padangę aušra o mano saule ateik su diena būk visada mėlynam danguje man neramu...
vienas mano pažįstamas tu jo tikrai niekada nematei jisai sugalvojo keistą būdą kaip suvesti sąskaitas su gyvenimu ir buvo silpnas...
aš tave pažinau kažkuriame sapne matėmės jau prieš tai tik nesakyk kad ne toj pačioj erdvėj ne tam pačiam laike...
ar tu atsimeni laikus visas beprotiškas naktis mūsų negimusius vaikus aš vis dar matau jų akis tai buvo keisti keisti laikai kai mes vis dar žudėme save ir mūsų begęstantys veidai atsispindėdavo lange dabar ant stalo prieš mane tiktai atšalus arbata o rankos tyliai uždengia akis aš noriu būt kažkur...
