bet šis pasaulis per daug jau liūdnas kad aš galėčiau šypsotis gražiai tik šis pasaulis per daug jau piktas kad...
Foje
atsitiktinis
ar tu atsimeni laikus visas beprotiškas naktis mūsų negimusius vaikus aš vis dar matau jų akis tai buvo keisti keisti...
aš galiu suprast ką tu man sakai aš girdžiu žodžius skambančius keistai aš galiu matyt tai ką tu matai aš turiu akis matančias naujai aš galiu paliest aš turiu rankas aš turiu dantis aš galiu įkast aš turiu batus aš galiu išeit aš turiu pirštus aš galiu pro juos žiūrėt...
širdį mano nutvilkdė aistra pamilau aš be saiko vyruką to negalėtum atleist man mielas, Petrai prašau tavęs – mylėk mane...
šalta čia kaip ir jų akyse ir tamsu čia tarp mūsų visų aš atsimenu saulės dienas giedrą dangų ir meilės...
pirmadienį anksti ryte aš netikėtai pabudau ar dar kas nors pabudo šiam mieste pati tamsiausia valanda prieš tai kai tuoj nušvis aušra prieš tai kaip aš pažadinsiu tave tamsiausia valanda pačiam nakties gale akimirka trumpa didinga ir kvaila paklydę tankiame miške mes baigiame tikėt sėkme kai tie kurie išgelbės mus...
https://youtube.com/watch?v=3BsWP20HQEo tai buvo giedro dangaus pasiilgusios akys tai buvo vėlgi naktis be mažiausios vilties ir žvaigždžių ir aš taip troškau...
tai atsitiko šį rugsėjo mėnesį ėjau per miestą buvo linksma man ėjau tiktai staiga patraukė dėmesį keista scena aikštelėj prie...
kai aš savo tėvą užmušti norėjau vėl aš leidau liepsnoti tam pykčiui per daug ilgai ir griūvantys miestai kažkur mano viduje pažadino mintį ar aš savo kelyje kai tu mano meilę užmušt manyje bandei ir tai tau pavyko aš bėgau šalin ilgai prisiekęs negrįžti ir amžiams užmiršt tave ilgai dar...
Mes laimingi visai ir mums nieko nereik, Nes mes radome tai, ko ieškojom ilgai. Mes laimingi visai, mes tokie jau...
niekieno tuščiam name niekad negaruoja pietūs niekad niekada iš čia neišeina ponas niekas niekad pro akis langų nenušvinta jokios šviesos...
žydinčios pievos begalinis dangus ten kur baigiasi žvaigždės ten kur mūsų nebus nenutylančios dainos aukso upėmis plauks tiktai ten kur jos teka mūsų niekas nelauks dar dar ilgai dar dar ilgai dar dar ilgai dar dar ilgai ištiestos rankos atlapoti langai bet dar tūkstančius metų tai ne mūsų namai visos...
