Senukai-šunys nugriovė Vilniaus pieninę! Kaip blogai! Kaip blogai! Kaip blogai! Iš kur mes gausim pieno dabar?! Senukai-šunys, jie tokie seni,...
Dirbo firmoj, galbūt keliose Bet algų nemokėjo, pastoviai skendi skolose Rutina vargina Mąstyti tik apie miegą Galvoti tik apie valgymą...
Nutiko tai gražiausio metų laiko gražiausią popietę Aistros užvirė šokyje Jie buvo vedami instinktų Kartais per daug noras, kad bent vienas iš jų dingtų Jie sulaužė visus stereotipus, visus standartus Kartu persirgo visus gripus, išvaikščiojo visus parkus Nu tipo, jų meilė visą laiką buvo ant ripyto Svarbu buvo mylėtis Meilės...
Aš einu gatve Ir pamatau tave, Sėduosi šalia. Sėdim restorane. Valgom, geriam šampaną kartu, Mylimės girti abu, O paskui ryte...
Aš žinau žinau, tu man rašai, laiškanešiai tik miega, lietus užklumpa, permerkia kiaurai, pasimeta laiškai… Ir raides, sakiniai žydrai nubėga...
(žodžiai: V. Šekspyras) Dviejų širdžių ištikima draugystė Jokių nepaiso kliūčių kelyje Juk meilė dar ne meilė, jeigu ją Sutriuškina klasta ar išdavystė Tikroji meilė – tai žvaigždė skaisti, Kuri nė mirksnio nepaliauja degti Ir drąsina jūreivį gūdžią naktį, Kai laivą svaido viesulai pikti Ne, meilė – ne pastumdėlė likimo Jai...
Mes gyvenam iš naujo savo vaikais Jų sapnais nuostabiais, jų spalvotais vargais Ir net kartais nakčia, apsirikę sapne Jų vardais...
Gyveno ragana viena, be galo buvo ji linksma, Ji mėgo kepti pyragus ir kvietės į svečius. Ir traukė kas dieną...
Dar miegojo visas miestelis, Tik viena aptriušusi katė Tupėjo po rožių krūmu Ir žiurėjo Kaip skleidžiasi žiedai. Kregžde kregždele, Kai tu pranersi Pro mano išskėstus pirštus, Aš busiu laimingiausias žmogus Žmogus šioj žemėje. a-a...
Kaip laukia laiškų mano pašto dėžutė, Kaip dairos ji gatvėn kas rytą! Štai lapas kaštono lengvai atitrūkęs Į pravirą burną...
Aš laukiau tavęs, vieno tavęs, Aš laukiau tavęs, kol tu ateisi. Laukiau tavęs, vienišam jūros krante, Gal tūkstantį metų. Laukiau...
Mėnuo delnuos sūpavo leliją, Klausė, kodėl širdis jai negyja. Mėnuo delnuos sūpavo liūliavo, O lelija, o ji buvo tavo. Vėjas kalnuos dainas jai dainavo, Lapai balti į taktą lingavo. Vėjas kalnuos dainavo, niūniavo, O lelija, o ji buvo tavo. Tik nenuskęsk, prašau nenuskęsk. Priedainis Apkabink, tu mane apkabink Taip, kad...
