O, buvo laikas nuostabus – buvom drauge… Sunku tikėti, kad nebus nieko jau daugiau… Minutės virto valandom, dar neišeik, pabūk…...
M
atsitiktinis
Moku aš skaičiuot keistai: Šimtas man mažiau negu vienas. Mano medžiai – danguje, Ežero dugne spindi mėnuo. Kiek daug spalvų...
Pažiūrėk į mus, Kokius turim žaidimus, Kokių paslapčių pilni namai Mūsų mieste. Pažiūrėk į mus, Į mūsų skirtingus likimus, Kokie paslaptingi reikalai Mūsų mieste. Ei, duok man ranką, brolau, Aš tyliai nuvesiu tave Pro nuodėmes ir demonus Ten, kur didžiausia aistra mūsų mieste. Mano mieste vagys ir kunigai, Mano mieste...
Tu auginai mane Nuo pat gimimo, Man atnešei delne Laimę likimo. Tu – mano nerimas, Džiaugsmas ir meilė, Visas gyvenimas,...
Vėl aš skambinu tau. Kodėl tu toks tylus, Kodėl tu nekalbus? Kodėl tau žodžiai nesvarbu, Nereiškia nieko? Bet aš vis...
Baigėme mokyklą penkiese, mes viena chebra du mano klasiokai, dvi draugės ir aš buvo paskutinis skambutis pirmoko rankoj buvo kas ilgiau nemiegojęs iškęs alaus gėrėm kaip pamišę už tai, kad išėjom degtinę už tuos, kurie buvo draugais cigarečių po dvidešimt už kiekvieną kartą kai mus baudė už tai, kad buvom...
Daugiau jokio turinio
