Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis pasirašė įsakymo pakeitimą, kuris leis moterims, sergančioms epiteliniu kiaušidžių, kiaušintakių ar pirminiu pilvaplėvės vėžiu greičiau ir paprasčiau gauti reikalingą ir taiklų gydymą.
Sveikata
Sveikata – tai rubrika moterims, kurios nori rūpintis savijauta atsakingai ir ilgalaikėje perspektyvoje. Čia dalinamės patikima informacija apie mitybą, fizinį aktyvumą, emocinę pusiausvyrą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Remiamės specialistų rekomendacijomis, mokslo žiniomis ir praktine redakcijos patirtimi.
Šioje kategorijoje rasi aiškius patarimus, kaip stiprinti organizmą, išvengti dažnų negalavimų ir palaikyti gerą savijautą skirtingais gyvenimo etapais. Jei ieškai ne sensacijų, o patikrintų sprendimų, rubrika „Sveikata“ taps patikimu pagalbininku tavo kasdienėje rutinoje.
Naujausias
Skausmas po sekso ne visada reiškia rimtą problemą, tačiau jo nereikėtų ignoruoti. Aptariame 7 dažniausias priežastis – nuo sausumo ir infekcijų iki hormoninių pokyčių bei dubens dugno įtampos.
Daugeliui atrodo, kad akių sausumas – žiemos problema, kai patalpose veikia šildymas, o lauke pučia šaltas vėjas. Tačiau specialistai pastebi, kad vasarą šis negalavimas taip pat tampa itin dažnas. Viena pagrindinių priežasčių – ne tik karštis ar saulė, bet ir aplinka, kurioje dirbame.
Vasarą keičiasi ne tik dienotvarkė, bet ir mitybos įpročiai – dažniau valgome ne namuose, kepame kepsninėse, ragaujame naujų patiekalų.
Kelionės, kitoks mitybos ritmas, mažiau vandens, ilgas sėdėjimas automobilyje ar lėktuve ir karštis – kartais pakanka kelių pokyčių, kad atostogų metu sutriktų žarnyno veikla. Nors vidurių užkietėjimas dažnai siejamas su vyresniu amžiumi, specialistai pastebi, kad šiltuoju sezonu ši problema gali užklupti ir jaunus, aktyvius žmones.
Pasaulyje alergija katėms ir šunims vargina apie 10-20 proc. žmonių. Tarp pacientų, kurie kreipiasi į alergologus dėl įtariamos alergijos įkvepiamiesiems alergenams, daugiau nei ketvirtadalis yra jautrūs būtent katėms ar šunims.
Apie bipolinį sutrikimą kalbama vis dažniau, tačiau visuomenėje vis dar netrūksta klaidingų įsitikinimų. Neretai šis sutrikimas tapatinamas su dažnais nuotaikų svyravimais ar impulsyvumu, nors iš tiesų tai – sudėtinga psichikos liga, kurios simptomai gali reikšmingai paveikti kasdienį gyvenimą.
Daugelis žmonių yra pastebėję, kad vasarą miego įpročiai pasikeičia. Ilgesnis šviesus paros metas, aukštesnė temperatūra, išsiderinusi dienotvarkė gali paveikti užmigimo laiką, miego gylį ir bendrą poilsio kokybę. Nors trumpalaikiai miego pokyčiai šiltuoju metų laiku dažnai yra natūrali organizmo reakcija, svarbu suprasti, kada tai laikina, o kada gali signalizuoti apie gilesnius sutrikimus, kuriems reikia gydymo.
Prakaitas, maudynės ir aptempti drabužiai vasarą gali sukelti intymų diskomfortą. Sužinok, kas normalu, o kada jau verta kreiptis į gydytoją.
Nuovargis, silpnumas, slenkantys plaukai ar suprastėjusi koncentracija dažnai aiškinami stresu, įtampa ar miego trūkumu.
Karštomis dienomis daugelis mūsų dėmesį sutelkiame į skysčių vartojimą, tačiau organizmo poreikiai vien tuo neapsiriboja. Prakaituodami netenkame ne tik vandens, bet ir svarbių mineralų – elektrolitų, kurie atlieka esminį vaidmenį palaikant normalią raumenų, nervų bei širdies veiklą.
Kas ketvirtas suaugęs žmogus knarkia reguliariai, o beveik kas antras su tuo susiduria bent retkarčiais. Ir nors daugeliui knarkimas tėra erzinantis nakties palydovas, dėl kurio partneriai kartais pasirenka miegoti atskiruose kambariuose, gydytojai ragina į nuolatinį knarkimą nenumoti ranka. Pasak medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojo otorinolaringologo Gyčio Žaldoko, svarbiausia išsiaiškinti, kodėl žmogus knarkia – kai kuriais atvejais tai gali būti ženklas, kad miego metu kvėpavimo takai susiaurėja tiek, jog organizmui ima trūkti deguonies.
