Retas pulsas – tai būklė, kai širdis plaka lėčiau nei įprasta. Suaugusiam žmogui normalus pulsas ramybės būsenoje paprastai siekia 60–100 dūžių per minutę, o mažiau nei 60 dažnai laikomas bradikardija. Nors kartais lėtas pulsas gali būti visiškai normalus (ypač sportuojantiems žmonėms), kitais atvejais tai gali signalizuoti sveikatos sutrikimus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.
Kodėl pulsas gali būti retas? Dažniausios priežastys
Lėtesnis širdies plakimas gali atsirasti tiek dėl fiziologinių, tiek dėl medicininių veiksnių.
Normalios (nekenksmingos) priežastys:
- Aktyvi fizinė forma – sportininkai dažnai turi 40–60 dūžių per minutę.
- Paveldimumas – kai kurie žmonės natūraliai turi lėtesnį širdies ritmą.
- Miegas, gili relaksacija, meditacija – širdies darbas natūraliai sulėtėja.
Medicininės priežastys, reikalaujančios dėmesio:
- Širdies laidumo sutrikimai (atrioventrikulinė blokada ir kt.)
- Skydliaukės hormonų trūkumas (hipotireozė)
- Elektrolitų disbalansas (kalio, magnio)
- Kai kurie vaistai – ypač beta blokatoriai, migdomieji, raminamieji
- Senėjimo procesai, širdies raumens silpnėjimas
- Infekcijos, uždegiminės būklės, hipoksija
Jei lėtas pulsas atsiranda staiga arba kartu pasireiškia stiprūs simptomai – tai signalas kreiptis į gydytoją.
Kaip atpažinti retą pulsą? Dažniausi simptomai
Ne visada bradikardija sukelia negalavimų, tačiau dažnai pasireiškia šie požymiai:
- galvos svaigimas, silpnumas
- nuovargis, energijos trūkumas
- dusulys, sunkesnis kvėpavimas
- krūtinės spaudimas ar nemalonūs pojūčiai
- blyškumas, šaltas prakaitas
- alpimas arba jausmas, kad galite alpti
- koncentracijos sutrikimai, mieguistumas
Jei simptomai intensyvūs – reikalinga skubi medicininė pagalba.
Kaip gerinti būklę ir palaikyti sveiką pulsą?
Jeigu retas pulsas nėra pavojingas ir nėra susijęs su širdies liga, naudingos gali būti šios priemonės:
1. Palaikykite elektrolitų pusiausvyrą
Magnis, kalis, natris – svarbūs širdies ritmui. Įtraukite į mitybą bananus, avokadus, riešutus, žalumynus, mineralinį vandenį.
2. Reguliari, saikinga fizinė veikla
Vaikščiojimas, plaukimas, lengvi pratimai stiprina širdies raumenį ir normalizuoja ritmą. Intensyvumą didinti reikėtų palaipsniui.
3. Kokybiškas miegas ir streso mažinimas
Meditacija, kvėpavimo pratimai, rami vakaro rutina teigiamai veikia autonominę nervų sistemą ir širdies darbą.
4. Atsargiai su kofeinu, alkoholiu ir rūkymu
Šios medžiagos gali trikdyti ritmą. Jei jaučiate permušimus, sumažinkite jų kiekį.
5. Gydytojo konsultacija esant simptomams
Kartais reikalingi tyrimai: EKG, kraujo hormonų rodikliai, Holterio stebėjimas. Gydymo planą gali sudaryti tik medikas – ypač jei lėtas pulsas susijęs su širdies laidumo sutrikimais.
Kada kreiptis skubiai?
Skubi pagalba būtina, jeigu lėtas pulsas lydi:
- alpimas ar sąmonės netekimas
- staigus silpnumas, dusulys, skausmas krūtinėje
- žemas pulsas derinamas su galvos svaigimu ir regėjimo aptemimu
Tai gali būti rimtos širdies problemos ženklas.
Koks pulsas pavojingas gyvybei?
Gyvybei pavojingu laikomas pulsas, kai širdies ritmas tampa tiek lėtas, tiek per greitas – ir organizmas nebegali aprūpinti smegenų bei kitų organų pakankamu kiekiu deguonies. Kritine riba laikomas žemiau 40 dūžių per minutę esantis pulsas, ypač jei kartu atsiranda alpimas, stiprus silpnumas, dusulys ar sąmonės aptemimas. Ne mažiau pavojinga ir priešinga situacija – kai širdis plaka daugiau nei 180–200 kartų per minutę, nes tokio ritmo ji nespėja prisipildyti krauju, todėl cirkuliacija tampa neefektyvi. Tokiais atvejais gali išsivystyti širdies nepakankamumas, sustojimas ar staigi mirtis. Pastebėjus minėtus rodiklius ir lydinčius simptomus, būtina nedelsiant kreiptis į medikus arba kviesti greitąją pagalbą, nes delsdami rizikuojate gyvybe.
