Ilgesnės atostogos džiugina, tačiau namuose palikti kambariniai augalai gali tapti tikru rūpesčiu. Karštomis vasaros dienomis žemė vazonuose išdžiūsta greičiau, o net ir drėgmę mėgstantys augalai be priežiūros gali pradėti vysti, mesti lapus ar visiškai sunykti.
augalai
Naujausias
Vasara kaktusams – aktyviausio augimo metas. Šiluma ir gausesnė šviesa skatina juos auginti naujus ūglius, formuoti žiedpumpurius ir kaupti jėgas kitam sezonui. Tačiau būtent vasarą padaroma ir daugiausia klaidų: augalai perlaistomi, staiga pastatomi kaitrioje saulėje arba paliekami permirkti po lietaus.
Dar visai neseniai nepriekaištingai lygi, trumpai nupjauta veja buvo laikoma kone privalomu tvarkingo sklypo atributu. Tačiau šiuolaikiniuose soduose jos plotai vis dažniau mažinami. Vietoj žalio kilimo atsiranda žydinčios pievos, dekoratyvinių žolių masyvai, daugiamečių augalų salos, takai ir natūraliai atrodančios poilsio erdvės.
Kavos tirščiai rūgština dirvą, kiaušinių lukštai išgelbėja pomidorus nuo puvinio, o medžio pelenai tinka beveik visiems augalams – tokie patarimai kasmet plinta tarp daržininkų.
Ką sodinti pavėsyje? Atraskite 12 augalų, kurie puikiai auga be tiesioginės saulės – nuo melsvių ir paparčių iki hortenzijų.
Dilgėlės daugeliui iki šiol asocijuojasi su vaikystės prisiminimais: basomis kojomis per pievą, netikėtu perštėjimu ir mintimi, kad prie šio augalo geriau nesiartinti. Tačiau iš tiesų dilgėlė – vienas vertingiausių laukinių augalų, kurį žmonės nuo seno naudojo maistui, arbatoms, grožio priemonėms ir net daržui stiprinti. Tinkamai surinktos ir paruoštos dilgėlės gali tapti tikru pavasario lobiu virtuvėje.
Citrinmedis namuose atrodo egzotiškai, tačiau jį galima sėkmingai auginti ir Lietuvoje. Tiesa, mūsų klimato sąlygomis šis augalas negali ištisus metus augti lauke – citrinmedžiai nepakelia stipresnių šalnų. Todėl patikimiausias būdas yra auginti juos vazone: vasarą laikyti balkone, terasoje ar sode, o atvėsus orams pernešti į patalpą.
Sodo centruose sunku atsispirti gražiai žydintiems augalams, dekoratyviniams krūmams ar neįprastoms daugiametėms gėlėms. Tačiau parsivežus vis naujų augalų kiemas ilgainiui gali tapti margas, chaotiškas ir vizualiai perkrautas. Net brangūs bei kruopščiai prižiūrimi augalai ne visada sukuria harmoningą vaizdą, jeigu kiekvienas jų pasodintas atskirai.
Liepos mėnesį svogūnų lysvė jau turėtų džiuginti vis labiau storėjančiomis galvomis. Tačiau kartais augalai atrodo vešlūs, laiškai ilgi ir žali, o išrautas svogūnas vis dar primena nedidelį sodinuką. Tokiu atveju daržininkai neretai bando augimą paskubinti – palenkia, prispaudžia ar net nukerpa svogūnų laiškus.
Po kelių lietingų dienų sodas dažnai atrodo taip, lyg jam reikėtų skubios pagalbos: dirva permirkusi, veja suplotа, augalų lapai sunkūs nuo vandens, o lysvėse pradeda lįsti piktžolės. Natūralu norėti kuo greičiau imtis darbų, tačiau būtent šiuo metu dalį jų geriau atidėti.
Arbūzai daugeliui atrodo kaip pietų kraštų augalas, tačiau vis daugiau daržininkų juos sėkmingai augina ir Lietuvoje – šiltnamiuose, pakeltose lysvėse ar saulėtose, nuo vėjo apsaugotose vietose.
Moliūgai – vieni įspūdingiausių daržo augalų. Vos per kelias savaites jie gali išleisti ilgas virkščias, užkloti takelius, įsiveržti į kaimynines lysves ir atrodyti taip, lyg tuoj užims visą daržą. Nors vešli žaluma džiugina akį, per daug išsikeroję moliūgai ne visada reiškia gausesnį derlių.















