Rožės – vienos gražiausių sodo puošmenų, tačiau jas labai mėgsta ne tik žmonės. Vos tik augalai pradeda leisti jaunus ūglius ir krauti pumpurus, ant jų dažnai pasirodo amarai. Iš pradžių jų būna vos keli, bet po kelių dienų visas ūglis gali būti aplipęs smulkiais žaliais, juodais ar pilkšvais vabaliukais. Tada rožių lapai ima riestis, pumpurai deformuojasi, o augalas atrodo nusilpęs.
kenkėjai
Seniausias
Ispaninis arionas (kitaip dar vadinamas luzitaniniu arionu) Lietuvoje pirmą kartą pastebėtas 2008 m. Nors rūšis kilo iš Pirėnų pusiasalio, mūsų šalį ji pasiekė dėl žmonių veiklos – šliužai ar jų kiaušiniai atkeliavo su dirvožemiu, kompostu, gyvais augalais ir žemės ūkio produkcija. Šiandien ispaninis arionas laikomas viena labiausiai paplitusių invazinių rūšių mūsų šalyje, tačiau juos išnaikinti – tikras iššūkis.
Valgomoji soda dažnai minima tarp paprastų priemonių, kurias sodininkai naudoja nuo miltligės, amarų, skruzdėlių ar kitų sodo problemų. Ji nebrangi, randama beveik kiekvienoje virtuvėje, todėl gali pasirodyti saugesnė už specialius augalų apsaugos preparatus.
Sukirmiję obuoliai – viena dažniausių sodininkų problemų. Iš išorės vaisius gali atrodyti beveik sveikas, tačiau prapjovus matyti ruda landa, trupiniai, pažeistos sėklos, o kartais – ir pats vikšras. Dažniausiai dėl to kaltas obuolinis vaisėdis – vienas žalingiausių obelų ir kriaušių kenkėjų.
Šliužai užplūdo sodus ir terasas. Sodininkai dalijasi veiksmingiausiais būdais, o Indijos bėgikės, pasak jų, susitvarko per 5 minutes.
Amarai, baltasparniai ir kiti smulkūs kenkėjai gali greitai apnikti daržoves, prieskoninius augalus ar dekoratyvines gėles. Pastebėjus pirmuosius pažeidimus nebūtina iš karto griebtis stiprių augalų apsaugos priemonių. Nedideliame sode galima išbandyti paprastą česnakų užpilą, kurio kvapas gali laikinai atbaidyti dalį nepageidaujamų vabzdžių.
Daugiau jokio turinio









