Nors gali atrodyti prieštaringa, kad fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti bronchinę astmą, iš tiesų reguliarus judėjimas yra vienas veiksmingiausių būdų mažinti jos paūmėjimų dažnį. Kartu jis gali palengvinti ir tokius simptomus kaip dusulys, kosulys ir švokštimas. Apie tai, kas lemia astmos paūmėjimus ir kaip dar pacientai gali pagerinti savo savijautą, pasakoja Radviliškio šeimos klinikos „Meliva" (anksčiau – „InMedica") šeimos gydytoja Dovilė Banaitytė.
kosulys
Naujausias
Nors kosulys dažniausiai tėra apsauginis refleksas, padedantis išvalyti kvėpavimo takus, kartais jis gali signalizuoti ir apie rimtesnę ligą. Medikai pastebi, kad žmonės neretai dėl kosulio delsia kreiptis į gydytojus, tačiau, pasak sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytojos Eglės Marciuškienės, ignoruoti šio simptomo nereikėtų – nors dauguma kosulio atvejų praeina per tris savaites ir gydymo nereikalauja, užsitęsęs kosulys, dusulys, atsikosėjimas krauju ar kiti nerimą keliantys požymiai yra aiškus signalas nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą.
Lietuvoje įsibėgėjant ligų sezonui medikai pastebi, kad vieni žmonės įvairiomis virusinėmis ligomis serga net kelis kartus per metus, o kitiems jų apskritai pavyksta išvengti.
Atšilus orams daugelis skuba daugiau laiko praleisti lauke, tačiau būtent sezonų sandūroje peršalimai tampa dažnesni. Į šalį numesti paltai, vėsus vėjas ir staigūs temperatūros pokyčiai gali greitai baigtis peršalimu – kartais užtenka vos kelių valandų lauke, ir jau kitą dieną ima perštėti gerklę ar pakyla temperatūra.
Sausas, dirginantis kosulys, nepraeinantis savaitėmis, dažnai laikomas užsitęsusio peršalimo pasekme. Visgi, priklausomai nuo kosulio trukmės ir lydinčių požymių, jis gali signalizuoti ir apie rimtesnius sveikatos sutrikimus.
Su kosuliu šaltuoju metų laiku nuolat susiduria tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nors dažnai jis laikomas menka ir savaime praeinančia problema, iš tiesų kosulys gali būti ne tik laikinas peršalimo palydovas, bet ir rimtesnių sveikatos sutrikimų signalas.








