Su kosuliu šaltuoju metų laiku nuolat susiduria tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nors dažnai jis laikomas menka ir savaime praeinančia problema, iš tiesų kosulys gali būti ne tik laikinas peršalimo palydovas, bet ir rimtesnių sveikatos sutrikimų signalas. Svarbu suprasti, kada šis simptomas yra normalus organizmo apsauginis refleksas, o kada – įspėjimas apie ligą, kurią būtina gydyti.
Kosulys organizmui iš kvėpavimo takų padeda pašalinti gleives, dulkes, mikroorganizmus ar kitus dirgiklius. Deja, dažniausiai jį sukelia virusinės infekcijos, alergijos, astma, gastroezofaginis refliuksas (GERL), rūkymas ar dirginančios medžiagos, taip pat kai kurios lėtinės plaučių ligos ar net tam tikri vaistai.
„Nors kosulys dažnai siejamas su peršalimu, jo priežasčių gali būti gerokai daugiau – šis simptomas ne visada reiškia infekcinį susirgimą, o kartais gali būti ir lėtinio sveikatos sutrikimo požymis“, – sako Faustas Einikis, sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas.
Kada dėl kosulio reikia kreiptis į gydytoją
Anot gydytojo, trumpalaikis, iki 2–3 savaičių trunkantis kosulys po peršalimo ar infekcinio susirgimo laikomas normaliu organizmo atsaku.
„Tačiau kai kosulys užsitęsia ilgiau nei 3 savaites, jį lydi kraujo atsiradimas kvėpavimo takų išskyrose, svorio kritimas, karščiavimas, naktinis prakaitavimas ar dusulys, tai gali rodyti rimtesnius sveikatos sutrikimus. Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas“, – tvirtina F. Einikis
Tokie požymiai rodo, kad kosulio priežastis gali būti rimtesnė nei įprastas peršalimas, todėl jo ignoruoti nebegalima ir būtina profesionali medicininė apžiūra.
Svarbu rasti priežastis
Kosulio priežasčiai nustatyti gydytojas gali paskirti įvairius tyrimus, padedančius įvertinti, ar simptomas susijęs su infekcija, ar kitais sveikatos sutrikimais.
„Dažniausiai atliekamas bendras kraujo tyrimas, nustatomas C reaktyvusis baltymas (CRB), daroma krūtinės ląstos rentgenograma, kvėpavimo takų išskyrų tyrimas, alergijos testai ar plaučių funkcijos tyrimas – spirometrija“, – teigia „Antėja“ medikas.
Esant poreikiui, gali būti atliekami ir specifiniai tyrimai dėl retesnių infekcijų, tokių kaip Mycoplasma pneumoniae ar Chlamydia pneumoniae. Tai bakterijos, kurios gali sukelti plaučių uždegimą (pneumoniją) arba kvėpavimo takų infekcijas.
Ištyrimo metu gydytojas taip pat įvertina kitas galimas kosulio priežastis, kad būtų nustatyta kuo tikslesnė diagnozė.
Kosulio nereikia ignoruoti
Gydytojas sako, kad į kosulį nereikėtų žiūrėti atmestinai. Kosint svarbu tinkamai savimi pasirūpinti: rekomenduojama gerti daug šiltų skysčių, drėkinti patalpų orą, vengti rūkymo ir kitų kvėpavimo takus dirginančių veiksnių.
Esant sausam kosuliui galima vartoti kosulį malšinančius sirupus, o drėgnam – atsikosėjimą lengvinančius preparatus – mukolitikus.
„Būtina pakankamai ilsėtis, sveikai maitintis, vartoti vitaminus C, D ir cinką, kurie stiprina imuninę sistemą. Dažniausios klaidos – savavališkas antibiotikų vartojimas ir ilgai trunkančio kosulio ignoravimas“, – pabrėžia gydytojas.
Jis taip pat priduria, kad kvėpavimo takų sveikatai palaikyti svarbūs ir bendrieji sveikos gyvensenos principai. T. y. reguliarus fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, subalansuota mityba bei streso vengimas.
