„Lietuvos moterims menopauzė dažniausiai prasideda sulaukus 50–51 metų. Vienas dažniausių šio laikotarpio simptomų – karščio bangos, kurios kyla dėl sumažėjusio kiaušidėse gaminamo estrogeno kiekio. Šis hormonas tiesiogiai veikia smegenų termoreguliacijos centrą ir padeda palaikyti stabilią kūno temperatūrą”, – sako gydytoja akušerė-ginekologė.

Pagrindinė priežastis – hormonų pokyčiai

Karščio bangas dažniausiai lydi staigus veido, kaklo ir krūtinės paraudimas, intensyvus prakaitavimas bei stiprus šilumos pojūtis visame kūne. Taip pat gali pasireikšti dažnas širdies plakimas, nerimo jausmas, galvos skausmas ir svaigimas.

„Karščio bangos menopauzės metu moterims pasireiškia nevienodai – vienoms jos būna labai stiprios, o kitos jas jaučia minimaliai arba visai nepatiria. Jų intensyvumui įtakos turi genetika, nervų sistemos jautrumas, estrogeno mažėjimo greitis ir individualus organizmo jautrumas hormonų pokyčiams. Pastebima, kad moterys, turinčios didesnį kūno masės indeksą, dažniau patiria stipresnes karščio bangas”, – dalinasi N. Kaupaitė.

Rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, aštraus ar sūraus maisto vartojimas taip pat gali paaštrinti simptomus. Karščio bangas gali intensyvinti ir nuolatinis stresas, miego trūkumas, medikamentai, pavyzdžiui, kai kurie antidepresantai ar kraujospūdį mažinantys vaistai, taip pat sveikatos sutrikimai, tokie kaip skydliaukės ligos, lėtinis uždegimas ar anemija.

Menopauzė – ne kokybiško gyvenimo pabaiga

Jei menopauzės simptomai yra intensyvūs, trikdo kasdienę veiklą arba kartu pasireiškia stiprus širdies plakimas, dusulys, krūtinės skausmas, kraujavimas iš lytinių takų praėjus metams nuo paskutinių menstruacijų, naudinga apie tai pasikalbėti su savo šeimos gydytoju. Sunerimti verta ir tais atvejais, kai moterį vargina nuolatinis nuovargis, nemiga, panikos priepuoliai ar dažni šlapimo takų uždegimai.

„Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad menopauzės sukeltų simptomų gydyti neverta – esą juos geriausia tiesiog iškęsti. Tačiau šiuolaikinė medicina siūlo įvairių medicininių ir nemedicininių priemonių, padedančių juos sušvelninti, atsižvelgiant į jų intensyvumą. Kiekvienai moteriai, patiriančiai su menopauze susijusių pokyčių, vertėtų pasitarti su savo šeimos gydytoju ar ginekologu. Paskyrus tinkamą gydymą, menopauzės laikotarpiu moteris gali gyventi visavertį gyvenimą”, – tikina gydytoja akušerė-ginekologė.

Kitas visuomenėje vis dar gajus mitas – pakaitinė hormonų terapija (PHT) yra kenksminga ir didina onkologinių ligų riziką. Visgi moksliniais tyrimais įrodyta, kad PHT yra viena veiksmingiausių priemonių menopauzės simptomams palengvinti ir gyvenimo kokybei gerinti. Ji efektyviai mažina vazomotorinius simptomus, makšties sausumą, pasikartojančių cistitų riziką, taip pat padeda sumažinti osteoporozės, demencijos bei širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo tikimybę.

Kaip palengvinti karščio bangas?

Karščio bangų dažnį ir intensyvumą gali padėti sumažinti tiek medikamentinės, tiek nemedikamentinės priemonės. Medikamentinis gydymas taikomas tuomet, kai moterį vargina intensyvios karščio bangos, dėl kurių nukenčia įprastinė gyvenimo rutina. Tokiais atvejais skiriama pakaitinė hormonų terapija (PHT), antidepresantai arba selektyvūs estrogenų receptorių moduliatoriai.

„Nemedikamentinės priemonės taip pat gali būti veiksmingos. Pavyzdžiui, reguliari fizinė veikla – greitas ėjimas, plaukimas, pilatesas ar kardio treniruotės – padeda palaikyti gerą savijautą. Naudos suteikia ir streso valdymo metodai, tokie kaip kvėpavimo ar jogos pratimai. Taip pat svarbu laikytis subalansuotos mitybos: vengti alkoholio, kofeino ir aštraus maisto, o į racioną įtraukti daugiau baltymų, omega-3 riebalų rūgščių turinčių produktų bei daržovių”, – pasakoja Klaipėdos šeimos klinikos „Meliva” gydytoja akušerė-ginekologė N. Kaupaitė.

Ji priduria, kad pirmaisiais menopauzės metais karščio bangos dažniausiai būna intensyviausios. Laikui bėgant jos trumpėje ir silpnėja. Maždaug po 7–10 metų daugumai moterų jos visiškai išnyksta, tačiau kiekvienos moters patirtis yra individuali.

The post Naktį pabundate išpilta prakaito? Jūs ne viena: gydytoja akušerė-ginekologė paaiškina, kaip kontroliuoti menopauzės simptomus appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kodėl drabužiai ima skleisti nemalonius kvapus?

Dažniausiai kalti:

• Prakaito bakterijos (ypač pažastyse, apykaklėje, ties nugara)
• Maisto kvapai (restoranai, kepimas, grilis)
• Dūmai ir rūkymas
• Drėgna spinta ir prastas vėdinimas
• Sintetiniai audiniai, kurie „nekvėpuoja“ ir kvapą tiesiog „užrakina“ viduje

Svarbu: kvapus geriausia neutralizuoti, o ne maskuoti nauju kvapu. Tad kuo mažiau vien kvapiklių, kuo daugiau – kvapo „surišėjų“.

1. Geras vėdinimas – kartais užtenka tiek

Atrodo per paprasta, kad veiktų, bet labai dažnai kvapų problema išsisprendžia vien dėl oro. Dalis kvapų tiesiog „sėdi“ paviršiuje ir juos pakanka išnešti į gryną orą, kad jie pamažu išsigaruotų.

Vėdinimas – tai pirmas žingsnis, kurį verta padaryti VISADA, prieš imantis sodos, acto ar kitų gudrybių.

Kaip daryti teisingai?

• Pakabink ant pakabų, o ne ant kėdės ar kamuolio
  Drabužį pakabink ant pakabos taip, kad jis būtų laisvai „nukritęs“, neperlenktas per vidurį. Taip oras geriau cirkuliuoja ir pro priekį, ir pro nugarą.
• Vieta Nr. 1 – lauke
  Idealu, jei turi balkoną, terasą, kiemą. Grynas oras daro stebuklus, ypač jei nėra stipraus smogo ar dūmų aplinkoje.
• Jei negali išnešti į lauką – rinkis atvirą langą
  Pakabink drabužį:
  • prie atviro lango,
  • koridoriuje, kuriame gerai „traukiantis“ skersvėjis,
  • toliau nuo virtuvės (kad vėl neprisigertų maisto kvapų).
• Venk tiesioginės kaitrios saulės
  Ypač svarbu:
  • tamsiems drabužiams (gali išblukti),
  • vilnai, šilkui ir kitiems natūraliems audiniams (gali deformuotis, išsausėti).
    Geriausias variantas – pavėsis arba lengvai apšviesta vieta, kur yra vėjas, bet ne kaitra.
• Laikas – ne 10 minučių
  Kad kvapas iš tikrųjų sumažėtų, drabužiui reikia laiko:
  • Palik bent kelias valandas.
  • Jei kvapas stipresnis (dūmai, kepto maisto kvapas), palik per naktį.
  • Tuo metu kartais gali drabužį lengvai papurtyti, kad oras prasiskverbtų giliau.
• Nepalik drėgno drabužio prastai vėdinamoje vietoje
  Jei drabužis truputį sudrėkęs (pvz., nuo garų), labai svarbu, kad jis džiūtų ne miegamajame ant kėdės, o ten, kur gerai cirkuliuoja oras – kitaip atsiras ne gaiva, o „rūsyje laikytų drabužių“ kvapas.

Kam toks vėdinimas tinka geriausiai?

Geras vėdinimas puikiai susidoroja su kvapais, kurie yra „užsėdę“ ant paviršiaus, o ne giliai audinyje:

• Cigarečių dūmai
  Kai grįžti iš vietos, kur buvo rūkoma, drabužiai prisigeria dūmų. Jei iš karto:
  • pakabinsi juos lauke ar prie lango,
  • neleisi jiems „susispausti“ spintoje,
    dūmų kvapas labai dažnai dingsta per naktį arba stipriai susilpnėja.
• „Virtuvės“ kvapai
  Kai gamini keptą žuvį, mėsą, blynus ar kepi orkaitėje, kvapas labai greitai įsigeria į drabužius. Jei maisto kvapas dar „šviežias“, vėdinimas:
  • dažnai užtenka vienas,
  • ypač jei drabužis pakabintas iškart po gaminimo, o ne po kelių dienų.
• Lengvas prakaito aromatas po vieno dėvėjimo
  Pavyzdžiui:
  • vilnonis megztinis,
  • švarkas,
  • suknelė, kurią dėvėjai trumpai ir nesportavai.
    Šiuos drabužius ne visada būtina skalbti po kiekvieno kartų – kartais užtenka:
  • išvėdinti,
  • leisti „pailsėti“ ant pakabos,
    kad jie vėl atrodytų ir kvepėtų gaiviau.

2. Garai – kai kvapas „įsikibęs“ gilyn

Garai padeda atpalaiduoti kvapo molekules ir šiek tiek dezinfekuoja.

Garų vonia

1. Pakabink drabužį vonios kambaryje.
2. Atsuk karštą vandenį (dušą), kad susidarytų garai.
3. Užverk duris 10–15 minučių, kad drabužis „pasigarintų“.
4. Po to būtinai išnešk į gerai vėdinamą vietą – išdžiūti ir išsivėdinti.

Garintuvas (drabužių steameris)

Jei turi rankinį garintuvą:

• Lėtai pervažiuok garais per visas vietas, kur labiausiai jaučiasi kvapas.
• Palik ant pakabos išdžiūti.

Tinka:

• švarkams,
• paltams,
• suknelėms iš storesnio audinio,
• drabužiams, kurių negalima dažnai skalbti.

3. Šaldiklis – prieš prakaito ir „rūsyje laikytų“ kvapą

Šaldiklis – netikėta, bet veiksminga gudrybė, ypač vilnai, džinsams, megztiniams.

Kaip daryti:

1. Drabužį įdėk į užsegamą maišelį (kad nepritrauktų šaldiklio kvapų).
2. Padėk į šaldiklį 6–12 valandų.
3. Išėmus – pakabink išsivėdinti.

Šaltis padeda sumažinti bakterijų kiekį ir kvapas tampa daug silpnesnis ar visai dingsta.

4. Soda – kvapų „magnetas“

Maistinė soda puikiai neutralizuoja kvapus ir tinka daugumai audinių. Yra keli naudojimo būdai.

Sausas būdas

Geriausias švarkams, paltams, džinsams.

1. Išversk drabužį išvirkščia puse.
2. Pabarstyk plonu sluoksniu sodos problematiškose vietose (pažastys, pečiai, nugara).
3. Palik bent 1–3 valandoms, o geriausia – per naktį.
4. Gerai išpurtyk, perbrauk drabužį šepetėliu arba prasiurbk siurbliu su švelniu antgaliu.

Purškiklis su soda

1. Į purkštuvą įpilk 200 ml vandens.
2. Įdėk apie 1 arbatinį šaukštelį sodos, gerai suplak.
3. Lengvai apipurkšk drabužį iš ~30 cm atstumo (nepermirkant).
4. Palik išdžiūti ir išsivėdinti.

Pirmiausia visada išbandyk ant mažo nepastebimo ploto, kad įsitikintum, jog nesikeičia audinio spalva.

5. Actas – kvapą neutralizuojantis purškiklis

Actas kvapų nenaikina „užpurškdamas“ naują aromatą – jis neutralizuoja. Acto kvapas išgaruoja, o kartu nusineša ir dalį nemalonių kvapų.

Kaip pasigaminti purškiklį:

• 1 dalis baltame acte (arba obuolių acte, jei labai jautrus audinys)
• 3 dalys vandens

1. Supilk į purkštuvą.
2. Lengvai apipurkšk drabužį iš atstumo (ypač problemines vietas).
3. Leisk visiškai išdžiūti gerai vėdinamoje vietoje.

Tinka:

• maisto kvapams,
• „spintos“ kvapui,
• gyvenamojo ploto tvankumui ant drabužių.

Šviesiems ir jautriems audiniams – prieš naudojant BŪTINAI išbandyk ant paslėpto kampelio.

6. Degtinė ar spiritinis purškiklis – žaibiškai

Tai senas stilistų triukas, ypač naudojamas filmavimo aikštelėse, kai drabužio išskalbti neįmanoma, o kvapą nuimti reikia čia ir dabar.

1. Į purkštuvą supilk gryną degtinę arba praskiesk ją šiek tiek vandeniu.
2. Lengvai apipurkšk vidinę drabužio dalį.
3. Palik pilnai išdžiūti – alkoholis labai greitai garuoja, kartu nusinešdamas kvapus.

Saugumas:

• Neskleisk šalia atviros ugnies (žvakių, židinio).
• Atsargiai su ypač plonais, sintetiniais audiniais – visada testuok mažame plote.

7. Kava, anglis ir kitos „kvapų kempinės“

Jei drabužis kvepia „senu namu“, spinta ar drėgme, padeda kvapus sugeriančios medžiagos.

Kavos tirščiai

1. Sausus, atvėsusius kavos tirščius (arba maltą kavą) supilk į maišelį ar indelį su skylutėmis.
2. Drabužį sudėk į uždarą maišą ar dėžę kartu su kavos maišeliu.
3. Palik per naktį.

Aktyvuota anglis

• Tinka taip pat, kaip kava – tiesiog uždarai laikoma su drabužiu.
• Gerai traukia dūmų, rūsio kvapus.

8. Parduotuviniai kvapų neutralizatoriai

Jei nenori žaisti „namų chemiko“, gali rinktis specialius purškiklius kvapams neutralizuoti (ne tik „užpurkšti kvapą ant viršaus“).

Renkantis žiūrėk, kad ant pakuotės būtų parašyta:

• „neutralizuoja kvapus“,
• „skirtas audiniams“,
• „be baliklių“,
• „tinka vilnai, šilkui, švarkams“.

Tokios priemonės ypač patogios:

• švarkams, paltams,
• sunkiai skalbiamiems apmušalams, naudoti kelionėse.

9. Skirtingi audiniai – skirtinga priežiūra

Vilna ir megztiniai

• Jokio intensyvaus šveitimo ar drėkinimo.
• Geriausia: vėdinimas, šaldiklis, švelnūs purškikliai (soda, actas – tik išbandžius mažame plote).

Švarkai, švarkeliai, kostiumai

• Pakanka: garai, neutralizuojantys purškikliai, vėdinimas.
• Jei kvapas labai stiprus – verta ne perspausti priemonėmis, o nunešti į cheminę valyklą.

Džinsai

• Puikiai reaguoja į šaldiklį, sodą ir vėdinimą.
• Džinsų nereikia skalbti po kiekvieno dėvėjimo – kvapų šalinimo gudrybės čia idealiai tinka.

10. Kada be skalbimo ar valyklos neišsiversi?

Yra situacijų, kai jokie purškikliai, soda, actas, šaldiklis ar garai nebeišgelbės – drabužiui tiesiog būtinas skalbimas arba profesionali cheminė valykla. Jei bandysime tik „užmaskuoti“ kvapą, rizikuojame ne tik drabužio išvaizda, bet ir sveikata.

Atpažink, kada „namų triukai“ jau nebeužtenka

Jei pastebi bent vieną iš šių požymių, metas liautis eksperimentavus:

• Kvapas labai stiprus ir „sunkus“
  • Senas, įsigėręs prakaitas (ypač sportinėse maikutėse, marškinėliuose, pažastyse).
  • Pelėsio kvapas – salsvai aitrus, primenantis drėgną rūsį ar seną spintą.
  • Stiprūs cheminiai kvapai: benzinas, tepalai, tirpikliai, dūmai po gaisro ir pan.
    Tokie kvapai dažnai reiškia nebe tik „aromatą“, o bakterijas, grybelį ar cheminius likučius, kuriuos reikia pašalinti gilesniu valymu.
• Yra matomų dėmių
  Jei kartu su kvapu matai:
  • prakaito geltonas dėmes,
  • riebalus, maisto, vyno, kavos, kvepalų/balzamo „ratilus“,
  • pelėsio taškelius ar apnašas,
    vien kvapą neutralizuoti nebeužtenka – reikia realiai pašalinti nešvarumus. Kvapą mažinantys purškikliai tik „apgaus“ nosį, bet drabužis liks nešvarus.
• Drabužis buvo labai sušlapęs
  Pavyzdžiui:
  • iki galo permirko lietuje ir po to ilgai nedžiūvo,
  • buvo paliktas drėgnas skalbinių krūvoje ar maiše,
  • sušlapo nuo išsiliejusio gėrimo ir buvo tiesiog padžiautas.
    Tokios situacijos – ideali terpė bakterijoms ir pelėsiui. Jei audinys giliai permirkęs, vien paviršinis kvapo šalinimas nebeišspręs problemos.
• Kvapas išlieka net po kelių bandymų jį neutralizuoti
  Jei jau bandei:
  • vėdinti,
  • purkšti sodą ar actą,
  • laikyti šaldiklyje ar „pakaršti“ garuose,
    o kvapas vis tiek grįžta arba jaučiasi stipriai – tai ženklas, kad kvapo priežastis giliai audinyje, o ne jo paviršiuje.

Ką daryti šiais atvejais?

Kai bent vienas iš aukščiau paminėtų punktų tinka tavo situacijai, geriausia:

1. Išskalbti pagal etiketę

• Visada pirmiausia patikrink priežiūros etiketę (skalbiama rankomis / mašina / temperatūra / draudžiami būdai).
• Jei galima skalbti mašina:
  • rinkis rekomenduojamą temperatūrą,
  • naudok kokybišką skalbiklį, prireikus – priemonę nuo kvapų ar dėmių (pvz., prieš skalbiant apipurkšti pažastis ar kitas problemines vietas).
• Jei nurodyta tik rankų skalbimas, laikykis to – ypač svarbu vilnai, šilkui, subtiliems audiniams.

Kartais užtenka vieno gero skalbimo, kad drabužis vėl taptų „gyvas“ ir malonus vilkėti.

2. Nunešti į cheminę valyklą

Cheminė valykla reikalinga tada, kai:

• Drabužis yra brangus, išskirtinis ar iš jautraus audinio: vilnonis paltas, šilkinė suknelė, kostiumas, švarkas, proginių rūbų komplektai.
• Etiketėje pažymėta piktograma „tik cheminis valymas“ (P, F, W simboliai).
• Kvapas labai stiprus, „sunkus“ ir giliai įsigėręs – ypač:
  • pelėsis,
  • dūmai po gaisro,
  • tepalai, kuras, techniniai skysčiai.
• Bijai sugadinti audinį namų metodais – geriau neeksperimentuoti su brangiu ar sentimentalią vertę turinčiu drabužiu.

Valykloje naudojamos profesionalios priemonės ir įranga, kurios dažnai „prikelia“ tokį rūbą, kurio namie nei išplautum tinkamai, nei išgarintum.

The post Kaip pašalinti kvapus iš drabužių neskalbiant: veikiančios gudrybės namuose appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Genetinis polinkis

Kai kurių žmonių prakaito liaukos yra genetiškai aktyvesnės, todėl jie prakaituoja gausiau nei kiti – net jei nėra jokių papildomų sveikatos sutrikimų. Tai vadinama pirminės hiperhidrozės forma, kuri dažniausiai pasireiškia jaunystėje ir gali tęstis visą gyvenimą.

Jeigu šeimoje yra tėvų, brolių, seserų ar senelių, kurie taip pat skundžiasi stipriu galvos, delnų ar pėdų prakaitavimu, didesnė tikimybė, kad ir jūs paveldėjote šią savybę. Mokslininkai pastebi, kad tam tikri genų variantai lemia, jog prakaito liaukos reaguoja intensyviau – jos pradeda veikti net esant nedideliam emociniam ar fiziniam dirgikliui.

Nors genetinis prakaitavimas nėra pavojingas sveikatai, jis gali sukelti kasdienio diskomforto, estetinių nepatogumų ar net socialinio nerimo. Svarbi žinia – net ir esant genetiniam polinkiui, egzistuoja būdų sumažinti simptomus, o jei prakaitavimas labai vargina, gali padėti ir medicininis gydymas.

2. Stresas, nerimas ir emocinė įtampa

Galva – viena pirmųjų vietų, reaguojanti į emocinius pokyčius. Nerimo metu aktyvuojama simpatinė nervų sistema, todėl gali atsirasti:

• gausus galvos prakaitavimas,
• kaklo ir sprando drėgnumas,
• šilumos bangos.

Jei prakaituoti pradedate socialinėse situacijose ar stresinėmis akimirkomis, priežastis gali būti emocinė.

3. Hormonų svyravimai

Hormonai tiesiogiai veikia kūno termoreguliaciją. Padidėjęs galvos prakaitavimas dažnai pasireiškia:

• menopauzės metu,
• nėštumo laikotarpiu,
• paauglystėje,
• esant skydliaukės veiklos sutrikimams.

Ypač būdingos karščio bangos, kai kartu su galvos prakaitu jaučiama staigi šiluma ir veido paraudimas.

4. Skydliaukės sutrikimai

Perteklinė skydliaukės hormonų gamyba (hipertirozė) skatina medžiagų apykaitą ir kelia kūno temperatūrą. Dėl to gali atsirasti intensyvus prakaitavimas, ypač galvos srityje.

Kiti simptomai:

• širdies plakimas,
• rankų drebėjimas,
• svorio kritimas,
• nerimas.

5. Peršalimas, infekcijos ar karščiavimas

Kai organizmas kovoja su virusu ar bakterijomis, temperatūra svyruoja, o galvos prakaitavimas tampa natūraliu karščio reguliavimo mechanizmu. Dažnai tai pastebima naktį.

6. Gausus fizinis krūvis

Sportuojant kūnas vėsina save prakaito pagalba. Kadangi galvoje yra daug kraujagyslių ir šilumai jautrių sričių, būtent galva dažnai prakaituoja pirmoji.

7. Per šilti drabužiai arba galvos apdangalai

Šilta kepurė, striukė su gobtuvu ar sintetinės medžiagos gali sulaikyti šilumą ir skatinti galvos prakaitavimą, net esant vėsiam orui.

8. Vaistų poveikis

Kai kurie vaistai gali turėti šalutinį poveikį – padidėjusį prakaitavimą:

• antidepresantai,
• kraujospūdžio vaistai,
• hormoniniai preparatai,
• skausmą malšinantys vaistai.

Jei prakaitavimas prasidėjo pradėjus naują gydymą, verta pasikonsultuoti su gydytoju.

9. Hiperhidrozė

Tai būklė, kai prakaito liaukos veikia per intensyviai be jokio aiškaus sveikatos sutrikimo. Hiperhidrozė gali būti:

• lokali (prakaituoja tik galva, delnai, pėdos),
• generalizuota (prakaituoja visas kūnas).

Tokiu atveju padeda specialūs gydymo būdai – nuo medicininių antiperspirantų iki procedūrų.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Pasitarti su specialistu rekomenduojama, jei:

• galva prakaituoja be aiškios priežasties,
• prakaitavimas prasidėjo staiga,
• jį lydi širdies plakimas, svorio kritimas, drebulys, nuovargis,
• prakaitavimas trukdo kasdienybei,
• situacija nepagerėja keičiant gyvenimo būdą.

Tai gali būti skydliaukės, hormonų ar kitų sistemų sutrikimų požymis.

Kaip sumažinti galvos prakaitavimą?

• venkite per šiltų kepurių;
• rinkitės natūralių pluoštų drabužius;
• mažinkite stresą (kvėpavimo pratimai, joga, meditacija);
• reguliariai plaukite galvos odą švelniais šampūnais;
• ribokite kofeino ir alkoholio vartojimą;
• jei reikia – naudokite galvos odai tinkamus medicininius antiperspirantus.

The post Kodėl labai prakaituoja galva? Priežastys, kurių dažnai neįtariame appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Pagrindinis triukas – actas ir soda

Tai klasikinis derinys, kuris ne tik išvalo dėmes, bet ir panaikina kvapus.
Reikės:

• 2 šaukštų sodos,
• 2 šaukštų acto,
• šiek tiek šilto vandens.

Kaip daryti:

1. Ant dėmės užberkite sodos.
2. Užpilkite šiek tiek acto – jis pradės šnypšti (tai geras ženklas!).
3. Palikite 10–15 minučių, kol reakcija išskaidys dėmę.
4. Tada lengvai patrinkite ir išskalbkite kaip įprastai.

Rezultatas – audinys švarus, be geltonų ratilų ir be jokio baliklio kvapo.

Alternatyva – citrinos sultys

Jei norite dar švelnesnio metodo, pabandykite citrinų sultis.
Tiesiog užlašinkite jų ant dėmės, palikite 20 minučių saulėje, o tada išskalbkite. Citrinos rūgštis šviesina audinį ir naikina bakterijas, sukeliančias nemalonų kvapą.

Šis metodas ypač tinka baltiniams, medvilnei ir marškinėliams po pažastimis.

Dar viena gudrybė iš močiutės laikų

Sumaišykite valgomąją druską su trupučiu vandens, kad gautumėte tirštą pastą, ir įtrinkite ją į dėmę. Palikite 30 minučių, tada skalbkite. Druska „ištraukia“ nešvarumus ir prakaito likučius iš audinio porų.

Kodėl šie būdai veikia

Visos trys priemonės – actas, soda ir citrina – veikia kaip natūralūs valikliai ir dezinfektantai. Jos suskaido baltymus, esančius prakaito dėmėse, todėl spalva ir kvapas tiesiog išnyksta.

Naudingi patarimai

• Nenaudokite karšto vandens iš karto – jis „įtvirtina“ dėmę.
• Po valymo visada skalbkite įprastu būdu.
• Reguliariai kartokite, jei dėmės linkusios atsinaujinti.

Rezultatas:
Švarūs, gaivūs drabužiai be dėmių – ir be jokios chemijos.
Senosios mamos žinojo: kai veikia gamta, baliklio nereikia.

The post Kaip pašalinti prakaito dėmes be baliklio: triukas, kurį žino tik promočiutės appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Dezodorantas ar antiperspirantas – kuo jie skiriasi?

Pirmiausia svarbu suprasti, kas yra dezodorantas ir antiperspirantas, nes dažnai šie terminai painiojami.

• Dezodorantas – neutralizuoja nemalonų kūno kvapą, atsirandantį dėl prakaito sąveikos su bakterijomis, bet nekeičia prakaito išsiskyrimo.
• Antiperspirantas – mažina prakaito išsiskyrimą, užkemša prakaito liaukas, taip sumažindamas drėgmės kiekį po pažastimis.

Jei pagrindinis jūsų tikslas – kvapo kontrolė, rinkitės dezodorantą. Jei norite sumažinti prakaitavimą, geriau tiks antiperspirantas.

1. Atsižvelkite į savo odos tipą

Skirtinga oda reikalauja skirtingos priežiūros.

• Jautri oda: rinkitės dezodorantus be alkoholio, be kvapiųjų medžiagų, kurie mažina dirginimą. Natūralūs dezodorantai su alaviju, ramunėlėmis ar kalaminu gali būti puikus pasirinkimas.
• Riebiai odai: tiks lengvesni purškiami dezodorantai, kurie greitai džiūsta ir nesukelia užsikimšimų.
• Sausiai odai: geriau naudoti kreminius dezodorantus su drėkinamosiomis medžiagomis, pvz., glicerinu ar vitaminu E.

2. Pasirinkite tinkamą dezodoranto formą

Rinkoje yra įvairių dezodoranto formų – purškiami, rutuliniai, kremiški, kieti. Kiekviena turi savo privalumų:

• Purškiami dezodorantai: greitai džiūsta, suteikia gaivumo pojūtį, patogūs naudoti. Tačiau gali dirginti jautrią odą dėl aerozolio sudedamųjų dalių.
• Rutuliniai dezodorantai: užtikrina tikslų užtepimą, dažnai būna ilgalaikiai. Tinka daugeliui odos tipų.
• Kremiški dezodorantai: dažnai gaminami iš natūralių ingredientų, drėkina odą, bet gali būti mažiau patogūs kelionėse.
• Kieti dezodorantai (stick): patogūs naudoti, ilgai laikosi, tačiau kartais palieka baltus likučius.

3. Įvertinkite kvapą ir sudėtį

Kvapas yra labai subjektyvus dalykas, tačiau verta atkreipti dėmesį į savo poreikius ir alergijas.

• Jei mėgstate lengvus, gaivius kvapus – rinkitės citrusinius, žolelių aromatus.
• Mėgstantiems intensyvesnius kvapus gali patikti medienos, vanilės ar prieskonių natos.
• Jei turite jautrią odą arba alergijų, rinkitės bekvapius arba hipoalerginius produktus.
• Taip pat svarbu atidžiai skaityti sudėtį – vengti parabenų, triklozano, alkoholio ir kitų dirginančių medžiagų.

4. Įvertinkite veiksmingumą

Ar dezodorantas tiks jūsų gyvenimo būdui?

• Jei dažnai sportuojate arba daug prakaituojate, rinkitės produktus, pažymėtus kaip „ilgalaikiai“ arba „intensyvaus veikimo“.
• Jei prakaitavimas nėra didelis, užteks lengvo dezodoranto su gaiviu kvapu.
• Ieškokite produktų, kurie nepalieka dėmių ant drabužių – tiek ant baltų, tiek ant tamsių.

5. Atkreipkite dėmesį į natūralumo laipsnį

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių renkasi natūralius dezodorantus, pagamintus iš augalinių ingredientų, be cheminių priedų.

• Natūralūs dezodorantai dažnai naudoja maisto produktus, tokius kaip soda, kokosų aliejus, alavijas ar eterinius aliejus.
• Jie puikiai tinka jautriai odai ir tiems, kurie vengia sintetinių medžiagų.
• Tačiau natūralūs dezodorantai gali būti mažiau veiksmingi intensyviai fizinei veiklai.

6. Testuokite produktą prieš įsigydami

Geriausia išbandyti dezodorantą prieš pirkdami didesnį kiekį:

• Pabandykite jį naudoti kelias dienas, kad įsitikintumėte, ar tinka jūsų odai.
• Stebėkite, ar nesukelia alerginių reakcijų ar dirginimo.
• Įvertinkite, kaip ilgai laikosi kvapas ir ar jaučiatės patogiai visą dieną.

Papildomi patarimai

• Dezodorantą geriausia naudoti ant švarios ir sausos odos, geriausiai – po dušo.
• Jei mėgstate naudoti kitus kvapus, pavyzdžiui, kvepalus, rinkitės dezodorantą su neutraliu kvapu.
• Keiskite dezodorantus sezonais, nes oda ir prakaito kiekis keičiasi priklausomai nuo oro sąlygų.
• Jei turite stiprų prakaitavimą, konsultuokitės su dermatologu dėl antiperspirantų ar kitų gydymo būdų.

The post Kaip išsirinkti tinkamą dezodorantą: patarimai ir svarbiausi aspektai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kodėl atsiranda blogas kvapas?

Blogas pažastų kvapas atsiranda dėl bakterijų, kurios skaido prakaitą ir išskiria nemalonius kvapus. Prakaitas pats savaime kvapo neturi – kvapas kyla iš bakterijų veiklos, ypač kai prakaito gamybą skatina intensyvus fizinis aktyvumas, karštis ar stresas.

Dažniausios blogo kvapo priežastys:

• Nepakankama higiena arba netinkamas jos atlikimas.
• Prakaito liaukų hiperaktyvumas (padidėjęs prakaitavimas).
• Tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, česnakai, svogūnai ar prieskoniai.
• Stresas ir emocinė įtampa.
• Netinkamos ar sintetinės medžiagos drabužiuose, kurios neleidžia odai kvėpuoti.
• Tam tikros ligos ar sveikatos sutrikimai (pvz., cukrinis diabetas, inkstų ligos).

Kaip kovoti su blogu kvapu?

1. Reguliari ir kruopšti higiena

Pažastis reikia prausti kasdien su švelniu muilu arba prausikliu, kuris pašalins prakaito likučius ir bakterijas. Po prausimosi gerai nusausinkite odą – drėgmė skatina bakterijų dauginimąsi.

2. Tinkama dezodoranto ar antiperspiranto pasirinkimas

• Dezodorantai neutralizuoja kvapą.
• Antiperspirantai sumažina prakaito išsiskyrimą.
  Rinkitės produktus, kurie atitinka jūsų odos tipą ir nesukelia alergijos.

3. Drabužių pasirinkimas

Dėvėkite natūralių medžiagų drabužius (medvilnę, lino pluoštą), kurie leidžia odai kvėpuoti. Venkite sintetinių audinių, kurie gali sustiprinti prakaitavimą ir kvapo atsiradimą.

4. Mitybos korekcija

Apribokite aštrių prieskonių, česnakų, svogūnų vartojimą. Gerkite pakankamai vandens – tai padeda išvalyti organizmą nuo toksinų.

5. Streso valdymas

Stresas skatina prakaitavimą. Išmokite atsipalaiduoti per meditaciją, jogos pratimus ar kitą jums patinkantį užsiėmimą.

6. Medicininė pagalba

Jei blogas kvapas neišnyksta arba yra labai stiprus, verta pasitarti su gydytoju. Gali būti, kad jis signalizuoja apie sveikatos sutrikimus.

Namų receptai kovai su kvapu

• Paskalaukite pažastis citrinos sultimis ar obuolių acto tirpalu (praskiestu vandeniu).
• Naudokite soda kaip natūralią dezodoranto alternatyvą.
• Pažastis galite patepti alijošiaus geliu, kuris ramina odą ir veikia antibakteriškai.

The post Blogas pažastų kvapas: ką daryti? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Vienas dažniausių vasaros nusiskundimų

„Vasara – atostogų metas ir niekas nenori susirgti. Peršalimu, sloga ar gripu vasarą tikrai sergama rečiau, tačiau šiltuoju periodu tyko visai kiti pavojai. Dažniausiai į vaistines žmonės kreipiasi dėl nudegimų saulėje ir apsinuodijimų maistu, o trečioje vietoje pagal nusiskundimų skaičių – šlapimo takų infekcijos“, – sako BENU vaistininkas Tadas Labanauskas.

Pasak jo, bakterijų pilna visur ir paprastai jos gyvena sau įprastose vietose nekeldamos jokių problemų. Tačiau vasaros metu bakterijoms atsiveria daugybė kelių patekti į šlapimo takus ir ten apsigyventi: prie to prisideda karštis, gausus prakaitavimas, nepakankamas skysčių vartojimas, gamtoje suprastėjusi higiena, drėgni ir aptempti rūbai po maudynių ar sėdėjimas ant šaltų akmenų ir kitų paviršių.

Cistitas – jaunų moterų liga

Medicinos ir diagnostikos gydymo centro „Hila“ gydytoja urologė Jonė Verikaitė pastebi, kad statistiškai šlapimo takų infekcija – cistitu – dažniau serga moterys nei vyrai: „Tai lemia moters kūno anatomija – dėl trumpesnės šlaplės bakterijos lengviau patenka į šlapimo pūslę. Vyrams nuo bakterijų patekimo į šlapimo pūslę padeda apsisaugoti anatomiškai ilgesnė šlaplė bei prostatos gaminamas sekretas, kuris turi antibakterinių savybių.“

Pasak gydytojos, cistitas neabejotinai yra ir jaunų moterų liga: maždaug kas trečia moteris iki 24 metų bent kartą gyvenime persirgs cistitu, o 32 metų moterų tarpe – persirgs kas antra. Vyresnės moterys taip pat serga šlapimo pūslės uždegimu: 10  proc. vyresnių kaip 65 metai moterų skundžiasi pasikartojančiu cistitu.

J. Verikaitė pastebi, kad tipiniai šlapimo takų uždegimo simptomai yra padažnėjęs ir skausmingas šlapinimasis. „Šlapinamasi dažnai ir po nedaug, jaučiamas deginimo pojūtis. Kartais pacientai sako, kad vos spėja bėgioti į tualetą – vos pasišlapinę po keleto minučių jau vėl nori šlapintis. Uždegimą gali parodyti ir pats šlapimas – esant infekcijai, jis tampa labiau koncentruotas, drumstas, gali pasitaikyti ir kraujo priemaišų“, – teigia gydytoja. 

Maudynės kubile taip pat didina riziką

T. Labanauskas pastebi, kad šlapimo takų infekciją dažnai sukelia ir maudynės: „Retai maudomės skaidriame ir švariame kalnų upelyje – dažniausiai maudynės vyksta viešuose paplūdimiuose, kuriuose maudosi daugybė kitų žmonių. Šiltas ežero vanduo gali būti puikus bakterijų prieglobstis, tad tikimybė susirgti tikrai padidėja. Tas pats galioja ir maudynėms kubile.“

Pasak vaistininko, maudantis viešuose paplūdimiuose dabar daug kur skelbiama informacija apie vandens kokybę, tad verta pasidomėti, į kokį vandenį lipate. Bakterijomis užterštas vanduo gali būti ne tik šlapimo takų, bet ir žarnyno infekcijos šaltinis.

Specialistai atkreipia dėmesį, jog vasara – ir naujų pažinčių bei trumpalaikių santykių metas, tad uždegimų rizika išauga tiek vyrams, tiek moterims. Todėl po lytinių santykių patariama kuo greičiau pasišlapinti.

Kokių skysčių reikėtų vengti?

Anot J. Verikaitės, viena pagrindinių vasarą daromų klaidų – nepakankamas skysčių vartojimas. „Atrodo, kad siekiant sumažinti norą šlapintis reikėtų gerti mažiau vandens, tačiau tai ne tik nepadeda, bet ir gali dar labiau paaštrinti jau ir taip nemalonius simptomus. Atvirkščiai, vartojant pakankamai vandens, šlapimas tampa mažiau koncentruotas ir taip lengviau ir greičiau išplaunamos infekciją sukėlusios bakterijos. Kartu sumažėja ir simptomai“, – sako gydytoja.

Ji priduria, jog reikėtų vengti kavos ir kitų kofeino turinčių gėrimų, alkoholio, citrusinių vaisių sulčių, aštraus maisto – šie produktai gali dar labiau suerzinti šlapimo pūslę. 

„Laiku pradėjus gydymą, įprastai cistito komplikacijos yra retos. Laikantis gydymo rekomendacijų, geriant pakankamai skysčių, simptomai įprastai praeina jau per kelias dienas. Vis dėlto, negydant ligos, cistitas gali  komplikuotis į inkstų uždegimą ar net sepsį“, – teigia J. Verikaitė.

Patikomos prevencijos priemonės

Nenorint susirgti, pasak T. Labanausko, visada turime įvertinti rizikas ir imtis atsargumo priemonių – vasarą gerti pakankamai skysčių, net ir ilgos kelionės metu stengtis ilgai nekęsti iki tualeto pertraukėlės, nes šlapinantis iš šlaplės išplaunamos bakterijos. Jei šlapinamasi rečiau ir menkai, joms tiesiog lengviau apsigyventi šlapimo takuose.

„Turėkime pakankamai švarių ir sausų apatinių, o ilgai sėdint karštyje, prakaituojant, kaskart po maudynių ežere persirenkime sausais ir švariais drabužiais. Venkite ilgai dėvėti šlapius maudymosi kostiumėlius, dažniau keiskite įklotus.  Po maudynių ežere ar baseine nusiprauskite švariu vandeniu duše ir naudokite tik intymiai higienai skirtus prausiklius. Jei planuojate maudynes kubile, nusipirkite specialių vandenį dezinfekuojančių tablečių – viena tabletė kubile greičiausiai net nebus pastebėta, o visi besimaudantys bus saugesni“, – pataria T. Labanauskas.

Drėgnos servetėlės ir tualeto higiena

Nesant galimybės nusiprausti, pasak T. Labanausko, tikrai galima naudoti intymios higienos servetėles. Nors jos niekada nepakeis vandens ir negali būti naudojamos dažnai ar pastoviai, bet kelionės metu servetėlės gali pagelbėti laikytis higienos. Svarbu, kad jos būtų be kvapų, alkoholio ir tinkamo pH (4-5).

J. Verikaitė priduria, jog ne mažiau svarbu laikytis tinkamos higienos tualete. Pasituštinus šluostytis reikėtų iš priekio link išangės, taip sumažinant tikimybę bakterijoms patekti į šlapimo takus. 

Kada kreiptis į medikus?

„Esu ne kartą sutikęs žmonių, kurie atėję į vaistinę skundžiasi, kad jiems po maudynių ar pabuvimo gamtoje labai dažnai pasireiškia šlapimo takų infekcijos. Jiems tikrai vertėtų nusipirkti spanguolių preparatų ir gerti juos profilaktiškai. Tinka ir natūralios spanguolės, tačiau kelionėje paruoštos kapsulės yra žymiai patogiau ir paprasčiau vartojamos“, – pastebi T. Labanauskas.

Pasak vaistininko, kai pasireiškia lengvi ar vidutinio stiprumo simptomai, tiek vyrai, tiek moterys gali rinktis nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, augalinius preparatus, kurie vaistinėje parduodami be recepto, spanguolių ar D-manozės preparatus.

„Jei pasireiškia stiprus skausmas šlapinantis, stiprus dirginimas apatinėje pilvo dalyje net ir ramybės būsenoje, jei kyla temperatūra, pradeda skaudėti nugarą, pasikeičia šlapimo spalva, skaidrumas ar atsiranda kraujo priemaišų, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į medikus“, – pataria vaistininkas.

The post Maudynės gamtoje, kubile ir vasariškos pažintys: specialistai pataria, kaip apsisaugoti nuo šlapimo takų infekcijų appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kaip dažniausiai moterims pasitaikančias intymios zonos infekcijas vasaros metu galima įvardinti bakterinę vaginozę, grybelinę infekciją – pienligę (kandidozę) ir šlapimo takų infekcijas. Visos jos pasireiškia nemaloniais pojūčiais ar diskomfortu pilvo apačioje.

Bakterinę vaginozę galima atpažinti iš pilkšvų išskyrų, nemalonaus kvapo, suintensyvėjančio po maudynių. Tuo tarpu pienligė sukelia niežėjimą, deginimo jausmą, bei baltų, tirštų išskyrų atsiradimą. Lengviausia atpažinti šlapimo takų infekcijas, kurios sukelia didesnį norą šlapintis ir skausmą šlapinimosi metu. Pastebėjus šiuos simptomus – rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

Drėgnas maudymosi kostiumėlis gali baigtis infekcija

Anot J. Jankauskienės, pirmasis žingsnis, siekiant išvengti galimų makšties mikrofloros pokyčių ir įvairių infekcijų, – maudytis švariuose vandens telkiniuose ar baseinuose. Kylant abejonėms dėl vandens kokybės, maudynių geriau atsisakyti.

„Dar viena dažnai pasitaikančių intymios higienos klaidų vasarą – tai ilgai nekeičiamas, drėgnas maudymosi kostiumėlis. Išlipusios iš vandens, sėdėdamos ant smėlio ar aktyviai judėdamos, moterys dažnai lieka vilkėti šlapius drabužius. Tačiau drėgmė, šiluma ir oro trūkumas sukuria palankią terpę daugintis bakterijoms ar grybeliams“, – sako vaistininkė.

Ji pabrėžia, kad galima to išvengti paprasčiausiai po maudynių persirengiant į sausą maudymosi kostiumėlį arba užsivelkant švarius, sausus apatinius drabužius.

Maudynės menstruacijų metu

Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė pastebi, kad pacientėms dažnai kyla klausimų dėl maudynių menstruacijų metu.

„Maudytis tomis dienomis tikrai galima, svarbiausia tai daryti neužterštuose vandens telkiniuose. Jei naudojate higieninius tamponus, po maudynių būtinai pasikeiskite, nes jis sugers ne tik kraują, bet ir vandenį. Taip sudaromos palankios sąlygos makšties infekcijoms“, – primena vaistininkė.

Moterims, kurios naudojasi menstruacine taurele, vaistininkė primena, kad po kiekvieno buvimo vandenyje jos išimti ir plauti nereikia – taurelė sandariai priglunda prie makšties sienelių ir neleidžia nei kraujui pratekėti, nei vandeniui patekti į vidų. Jei prireikia ją išplauti dėl kitų priežasčių, svarbu tai daryti su švariu vandeniu ir švariomis rankomis. Tam kelionėse pravartu turėti švaraus vandens – tai užtikrins tinkamą higieną net ir būnant gamtoje.

Menstruacijų metu moters organizme vyksta hormoniniai pokyčiai, kurie gali paveikti makšties pH bei jos mikroflorą. Dėl išskiriamo kraujo makšties pH tuo metu tampa mažiau rūgštinis, todėl sudaromos palankesnės sąlygos bakterijoms ir grybeliams daugintis. Nuo šio mikrofloros disbalanso gali apsaugoti probiotikai, padedantys palaikyti sveiką makšties mikroflorą.

Anot vaistininkės J. Jankauskienės, toms moterims, kurios per mėnesines dažnai jaučia diskomfortą, rekomenduotina pasitarti su gydytoju dėl profilaktinio probiotikų vartojimo. Kitais atvejais probiotikai gali būti vartojami keletą dienų prieš menstruacijas ir jų metu, kad mikroflora būtų stipresnė.

Tinkamos higienos paisymas

Nemalonių pojūčių intymioje zonoje gali sukelti ir nepatogių, aptemptų ar sintetinių drabužių vilkėjimas visą dieną. Anot vaistininkės, sintetiniai, itin prigludę, odai kvėpuoti neleidžiantys audiniai gali apsunkinti oro cirkuliaciją intymioje srityje, skatinti drėgmės kaupimąsi, sukelti sudirgimus ar palankią terpę infekcijoms.

Gausiau prakaituojant, vaistininkė rekomenduoja dažniau, 1–2 kartus per dieną ir po aktyvios veiklos, apsiprausti išorinius lytinius organus – svarbu pasirinkti intymiai higienai pritaikytas priemones, nenaudoti visam kūnui skirtos dušo želės ar šampūno.

„Naudokite švelnius intymios higienos prausiklius, kurių galima įsigyti kiekvienoje vaistinėje. Svarbiausia, kad priemonės būtų be kvapiklių, dažiklių ir sulfatų. Rinkitės prausiklius su pienine rūgštimi, praturtintus ramunėlių, alavijų, medetkų ekstraktais, kurie švelnina ir ramina. Jei neturite galimybės nusiprausti po tekančiu vandeniu, galite naudoti drėgnas, lytinei higienai skirtas vienkartines servetėles, ar servetėles, impregnuotas tik vandeniu. Svarbu, kad jos būtų bekvapės, su natūraliu pH ir be alkoholio“, – primena vaistininkė J. Jankauskienė.

The post Moters intymi higiena vasarą: vaistininkė pataria, kaip atostogaujant išvengti nemalonių pojūčių appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Nematoma ekosistema, sauganti mūsų odą

„Mikrobiomas – tai įvairių mikroorganizmų, bakterijų, virusų ir grybelių bendruomenė, kuri gyvena ant žmogaus odos paviršiaus. Šie mikroorganizmai sudaro sudėtingą ekosistemą, kuri yra svarbi odos sveikatai ir imunitetui“, – sako BENU vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė Ramunė Uosienė.

REVÙ CLINIC dermatovenerologė Ieva Lingytė priduria, kad mikrobiomas padeda apsisaugoti nuo kenksmingų mikroorganizmų, palaiko rūgščią odos pH terpę, stiprina imuninės sistemos veiklą, dalyvauja žaizdų gijime ir reguliuoja uždegiminius procesus.

„Įdomu tai, kad mūsų žarnyno mikrobiota gali paveikti odos būklę, o pokyčiai odoje taip pat gali turėti įtakos žarnyno mikrobiotai. Šis ryšys vadinamas žarnyno-odos ašimi, – pasakoja I. Lingytė. – Sutrikus odos mikrobiomo pusiausvyrai, pasireiškus disbiozei, oda gali parausti, išsausėti, patinti, niežėti, gali atsirasti deginimo jausmas. Disbiozė taip pat susilpnina odos barjerinę funkciją, todėl oda tampa mažiau atspari neigiamiems aplinkos veiksniams. Galiausiai, gali sulėtėti žaizdų gijimas ir paūmėti lėtinės odos ligos, tokios kaip atopinis dermatitas, žvynelinė, aknė ar veido rožinė.“

Perteklinė higiena ir kiti mikrobiomui žalingi veiksniai

Pasak R. Uosienės, vasarą odos mikrobiomą išbalansuoti gali ultravioletiniai spinduliai, kurie naikina odos paviršiuje esančias gerąsias bakterijas. Mikrobiomui taip pat kenkia antibakterinės priemonės, naikinančios tiek gerąsias, tiek blogąsias bakterijas, gausesnis prakaitavimas, keičiantis odos pH ir drėgmės kiekį odoje.

„Drėgna ir šilta aplinka, paplūdimiai, baseinai, sportas taip pat skatina patogeninių mikroorganizmų augimą. Baseinų chloras ar jūros druska dirgina odą ir gali pažeisti jos apsauginį barjerą. Mikrobiomui kenkia ir agresyvios kosmetikos naudojimas, netinkami valikliai“, – vardina R. Uosienė.

I. Lingytė priduria, kad žalos pridaryti gali ir per dažnas rankų plovimas muilu, ypač naudojant šarminius ar antibakterinius muilus: „Dėl to oda gali išsausėti, parausti ir tapti sudirgusi. Pažeista oda tampa imlesnė išoriniams dirgikliams – per ją lengviau prasiskverbia kenksmingi mikroorganizmai ir alergenai, todėl svarbu rinktis švelnias higienos priemones, tinkamai drėkinti odą ir vengti perteklinės higienos.“

Dažnos odos priežiūros klaidos

R. Uosienė pastebi, kad visai nenaudojami arba per retai naudojami apsauginiai kremai nuo saulės gali būti odos nudegimų, ankstyvo senėjimo, pigmentinių dėmių ir net odos vėžio atsiradimo priežastis.

Kaip dažną odos priežiūros klaidą ji įvardija ir priemonių, sudėtyje turinčių stiprias rūgščių ar retinolio koncentracijas, naudojimą ryte: „Geriausia tokias priemones naudoti vakare, o ryte odą tepti apsauginiu kremu nuo saulės. Priešingu atveju, galima stipriai sudirginti odą ir iššaukti uždegimines reakcijas bei padidėjusią pigmentaciją.“

Kita dažna klaida prižiūrint odą yra nepakankamas jos drėkinimas. Pasak R. Uosienės, kartais manoma, kad vasarą odai drėgmės užtenka ir nereikia naudoti jokių drėkinančių priemonių, tačiau nedrėkinant odos, ji tampa papilkėjusi ir dehidratuota.

Kokias priemones rinktis?

Jautriai ir linkusiai sudirgti odai reikalingos ypač švelnios, drėkinančios ir mikrobiomą tausojančios priemonės. Vertėtų rinktis produktus, kurie sudėtyje neturi alkoholio bei dirbtinių kvapų, yra praturtinti odos mikrobiomą tausojančiais ingredientais, tokiais kaip pantenolis, alavijas ar keramidai.

R. Uosienė atkreipia dėmesį į tinkamo odos valiklio svarbą: „Tai turėtų būti odos pH atitinkanti priemonė. Rekomenduojama rinktis švelnios konsistencijos priemones: gelius, pienelius, aliejinius ar kreminius prausiklius be sulfatų, kvapų ir eterinių aliejų, kurie gali dirginti odą.“

Gyvenimo būdo svarba odos sveikatai

Jei odos mikrobiomas vis tik yra pažeidžiamas, jį atkurti galima ne tik naudojant tinkamas odos priežiūros priemones, bet ir koreguojant kasdienius įpročius. Pasak I. Lingytės, subalansuota, įvairi, natūraliais probiotikais praturtinta mityba, pakankamas skysčių vartojimas, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas ir streso valdymas yra svarbūs veiksniai, prisidedantys prie sveikos odos mikrobiomo atkūrimo ir palaikymo.

„Ypatingą dėmesį reikėtų skirti racionaliam antibiotikų vartojimui – juos reikėtų vartoti esant aiškioms medicininėms indikacijoms ir tik su gydytojo paskyrimu. Atsakingas ir pagrįstas antibiotikų vartojimas padeda sumažinti nepageidaujamą poveikį tiek žarnyno, tiek odos mikrobiomui“, – priduria gydytoja.

R. Uosienė pastebi, kad odos sveikatai svarbus ir pakankamas vandens vartojimas – vanduo padeda odai išlikti drėgnai ir palaiko sveiką barjerą, kuris yra būtinas mikrobiomui.

„Taip pat svarbu gerai išsimiegoti, nes miego metu vyksta odos regeneracija ir imuninės sistemos balansavimas“, – pataria R. Uosienė.

The post Odos mikrobiomas vasarą: atskleidė, kas labiausiai kenkia mūsų apsauginiam odos sluoksniu appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Lengvesni odos priežiūros produktai

Karštu oru odos riebalų liaukos dirba intensyviau, todėl sunkūs kremai gali užkimšti poras ir sukelti bėrimus ar blizgesį.

Ką keisti:
✔️ Sunkų maitinamąjį kremą keiskite į drėkinamąjį gelį arba lengvą losjoną.
✔️ Rinkitės produktus su hialurono rūgštimi, alaviju ar agurkų ekstraktu – jie drėkina ir gaivina.
✔️ Vietoje tradicinio toniko naudokite hidrolatą (gėlių vandenį) – puikiai tinka veido atgaivinimui dienos metu.

Patikimas patarimas:
Laikykite veido dulksną šaldytuve – atgaivins ir nuramins net per didžiausius karščius.

2. Kasdienis SPF – būtinas net Lietuvoje

Kai saulė šviečia intensyviau, būtina naudoti apsaugą nuo UV spindulių ne tik per atostogas, bet ir kasdien – einant į darbą ar pasivaikščioti.

Ką naudoti:
✔️ Veido kremas su SPF 30–50 – idealiai, jei jis nekomedogeniškas (neužkemša porų).
✔️ Lūpų balzamas su SPF – lūpos dažnai pamirštamos, bet taip pat nukenčia nuo saulės.
✔️ Rankoms ir dekolte sritims – purškiamas ar losjoninis SPF, lengvas ir greitai susigeriantis.

3. Makiažas: mažiau yra daugiau

Aukšta temperatūra ir makiažas – ne pati geriausia kombinacija. Todėl vasarą verta rinktis „no makeup makeup“ įvaizdį, leidžiant odai kvėpuoti.

Kas keičiasi:
✔️ Pamirškite sunkius maskuoklius ir matinę pudrą – vietoje to rinkitės BB ar CC kremą.
✔️ Blakstienų tušas – vandeniui atsparus, ypač jei planuojate daug būti lauke.
✔️ Naudokite kreminės tekstūros skaistalus ar highlighter’ius – jie geriau laikosi šilumoje.
✔️ Fiksuokite makiažą purškiamu fiksatoriumi su drėkinamosiomis savybėmis.

4. Plaukų apsauga nuo saulės, chloro ir druskos

Saulė, baseino chloras ir jūros druska – trys pagrindiniai plaukų priešai vasarą. Jie džiovina, silpnina ir išblukina plaukų spalvą.

Kaip apsaugoti:
✔️ Naudokite plaukų purškalus su UV filtrais.
✔️ Venkite dažnos karščio formavimo priemonių naudojimo – leiskite plaukams džiūti natūraliai.
✔️ Kartą per savaitę naudokite maitinamąją kaukę su keratinu ar aliejais (argano, kokosų).

Patarimas:
Po maudynių jūroje ar baseine iš karto išskalaukite plaukus švariu vandeniu – tai padeda sumažinti chloro ar druskos žalą.

5. Kūno priežiūra: gaiva ir šveitimas

Karštyje odos paviršiuje kaupiasi nešvarumai, prakaitas ir negyvos odos ląstelės – tai gali sukelti niežulį ar net bėrimus.

Vasaros rutina:
✔️ Švelnus kūno šveitimas 1–2 kartus per savaitę – padeda odai kvėpuoti.
✔️ Naudokite dušo aliejų ar putas, kurios neišsausina.
✔️ Kūno drėkinimui rinkitės losjonus su alaviju, kokosų vandeniu ar mentoliu – vėsina ir gaivina.

The post Vasaros grožio rutina: ką keisti, kai temperatūra viršija +25°C appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.