Žieminiai česnakai – vienas populiariausių rudens sodinimo pasirinkimų, nes jie užtikrina ankstyvą ir gausų pavasario bei vasaros derlių.
sodas
atsitiktinis
Amarai – vieni dažniausių sodo, daržo ir kambarinių augalų kenkėjų. Jie atrodo smulkūs ir iš pirmo žvilgsnio nekalti, tačiau per trumpą laiką gali apnikti rožes, serbentus, obelis, pomidorus, agurkus, paprikas, kopūstus, kambarines gėles ir kitus augalus.
Dar visai neseniai nepriekaištingai lygi, trumpai nupjauta veja buvo laikoma kone privalomu tvarkingo sklypo atributu. Tačiau šiuolaikiniuose soduose jos plotai vis dažniau mažinami. Vietoj žalio kilimo atsiranda žydinčios pievos, dekoratyvinių žolių masyvai, daugiamečių augalų salos, takai ir natūraliai atrodančios poilsio erdvės.
Daugeliui obuolių graužtukai – tik nereikalingos atliekos. Tačiau patyrę daržininkai žino: tai vertinė žaliava, kuri pavasarį gali virsti tikru eliksyru augalams.
Karštos, sausos vasaros dienos – tikras išbandymas ne tik mums, bet ir mūsų gėlynams. Kai termometro stulpelis pakyla virš 30 °C, net ir ištvermingiausios gėlės ima prarasti gyvybingumą: lapai vysta, žiedai greičiau nužydi, o dirva išdžiūsta vos per kelias valandas.
Amarai, baltasparniai ir kiti smulkūs kenkėjai gali greitai apnikti daržoves, prieskoninius augalus ar dekoratyvines gėles. Pastebėjus pirmuosius pažeidimus nebūtina iš karto griebtis stiprių augalų apsaugos priemonių. Nedideliame sode galima išbandyti paprastą česnakų užpilą, kurio kvapas gali laikinai atbaidyti dalį nepageidaujamų vabzdžių.
Visterija – vienas įspūdingiausių vijoklinių augalų, galintis paprastą pavėsinę, tvorą ar namo sieną paversti romantišku žiedų kriokliu. Jos ilgos, kvapnios, violetinės, melsvos, rausvos ar baltos žiedų kekės atrodo tarsi iš pietų Europos sodo. Ne veltui visterija dažnai laikoma svajonių augalu, kurį pamatę daugelis iškart nori auginti ir savo kieme.
Sodas ir daržas – tai ne tik malonus hobis, bet ir pastovus darbas saugant augalus nuo kenkėjų. Amarai, šliužai, tripsai, voratinklinės erkės ir kiti nenaudėliai vasarą suaktyvėja, grasindami tiek gėlėms, tiek daržovėms. Tačiau vis dažniau sodininkai atsigręžia į natūralias priemones, kurios saugo augalus be chemijos.
Nupjauta žolė dažnai keliauja į komposto krūvą ar atliekų maišą, tačiau ji gali tapti tikru lobiu jūsų sode.
Ruduo – tai ne tik derliaus nuėmimo, bet ir paskutinis šansas pasirūpinti savo sodu, kad pavasarį jis sužydėtų su dar didesne jėga. Tinkamas rudens tręšimas padeda augalams pasiruošti žiemai, sustiprina šaknis ir skatina atsparumą šalčiui bei ligoms.
Rudenį sodo šeimininkai dažnai susiduria su gausiu obuolių derliumi. Vieni vaisiai nukeliauja į rūsius, kiti – į pyragus, kompotus ar sultis. Tačiau neretai dalis obuolių lieka ant žemės ir pūva po obelimis.
Artėjant pavasariui daugelis sodininkų ir daržininkų tikisi, kad rudenį ar anksčiau įsigytos sėklos sudygs be problemų. Tačiau dažnai nusiviliama – sėklos būna „negyvos“.
