1. Keiskite kaitrines lemputes į LED

LED lemputės naudoja iki 80 % mažiau elektros. Šviesa išlieka tokia pati (ar net geresnė), o lemputės tarnauja kelis kartus ilgiau.

2. Naudokite išmaniuosius laikmačius

Laikmačiai gali reguliuoti, kada įsijungia šildymas, boileris ar lauko apšvietimas. Taip elektra naudojama tik tada, kai jos tikrai reikia.

3. Dušas vietoje vonios

Dušas sunaudoja maždaug tris kartus mažiau vandens. Norint dar labiau taupyti, verta rinktis taupią dušo galvutę, kuri mažina vandens srautą, išlaikydama tą patį komfortą.

4. Neperkaiskite vandens virdulyje

Kaitinkite tik tiek vandens, kiek reikia. Virdulys yra vienas daugiausia elektros naudojančių prietaisų, todėl šis įprotis sutaupo daugiau, nei galima pagalvoti.

5. Išnaudokite dienos šviesą

Atitraukite užuolaidas, laikykite langus švariai. Natūrali šviesa ne tik taupo elektrą, bet ir gerina nuotaiką.

6. Skalbinių mašiną ir indaplovę įjunkite tik pilnas

Šie prietaisai sunaudoja tiek pat energijos, nepriklausomai nuo to, ar jie pilni, ar tik pusiau. Taigi pilna talpa – didelis sutaupymas be jokio diskomforto.

7. Rinkitės „eco“ programas

Indaplovės, skalbimo mašinos ir orkaitės „eco“ režimai dažnai veikia ilgiau, bet naudoja kur kas mažiau vandens ir elektros.

8. Mažinkite vandens tekančio laisvai laiką

Dantys gali būti valomi ir neužsukus krano, o rankas plauti galima iš karto jas suputojus. Keliolika sekundžių mažiau – dešimtys litrų vandens per mėnesį.

9. Nepalikite prietaisų budėjimo režime

Televizorius, kompiuteris, kavos aparatas ir kita technika „miegodami“ vis tiek naudoja elektrą. Išjungę juos visiškai sutaupysite daugiau.

10. Virkite su dangčiu

Maistas išverda greičiau, o tai reiškia mažiau sunaudotos elektros ar dujų. Paprasta, bet labai efektyvu.

11. Paviršius ir filtrus laikykite švarius

Švarūs šaldytuvai, gartraukiai ir kondicionieriai veikia efektyviau, todėl naudoja mažiau energijos.

12. Nusistatykite optimalią šildymo temperatūrą

Vienas laipsnis žemiau gali sumažinti šildymo išlaidas iki 5–7 %. Komforto praktiškai nepajusite, o skirtumą sąskaitose – tikrai.

13. Naudokite vandens perdirbimą

Pavyzdžiui, lietaus vandeniu galima laistyti augalus, o vandenį nuo daržovių plovimo – panaudoti namų augalams. Saugoma gamta ir piniginė.

14. Investuokite į geresnę izoliaciją

Sandarūs langai, užsandarintos durys ir šiltinti vamzdžiai padeda sumažinti šilumos nuostolius – tai ilgalaikis sprendimas be jokio komforto praradimo.

15. Stebėkite suvartojimą

Išmanieji elektros ir vandens skaitikliai leidžia pamatyti, kada vartojate daugiausia, ir koreguoti įpročius. Kai matai realius skaičius, taupyti tampa lengviau.

The post Kaip taupyti vandenį ir elektrą neatsisakant komforto? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kodėl vanduo toks svarbus odai?

• Vanduo palaiko ląstelių elastingumą ir drėgmę.
• Padeda pašalinti toksinus, kurie skatina odos senėjimą.
• Gerina kraujotaką, todėl oda atrodo skaistesnė.
• Sumažina smulkių raukšlelių atsiradimą, nes gerai sudrėkinta oda ilgiau išlieka stangri.

Kiek vandens reikia gerti?

Nėra vieno universalaus atsakymo, nes poreikis priklauso nuo amžiaus, svorio, fizinio aktyvumo, klimato. Vis dėlto specialistai dažniausiai rekomenduoja:

• 2–2,5 litro vandens per dieną suaugusiam žmogui.
• 30–35 ml vandens vienam kūno svorio kilogramui – tikslesnis būdas apskaičiuoti individualų poreikį.
• Karštu oru ar aktyviai sportuojant vandens poreikis padidėja.

Kaip suprasti, kad vandens trūksta?

• Oda atrodo papilkėjusi, praradusi spindesį.
• Atsiranda sausumas, šerpetojimas.
• Dažniau pastebimos smulkios raukšlelės.
• Jaučiamas bendras nuovargis, galvos skausmai.

Kaip palaikyti drėgmės balansą?

• Gerkite vandenį tolygiai visos dienos metu, ne iškart dideliais kiekiais.
• Įtraukite į racioną vandeningų produktų: agurkų, arbūzų, apelsinų.
• Ribokite kavos ir alkoholio kiekį – jie skatina skysčių pasišalinimą.
• Nepamirškite, kad odos drėkinimui svarbus ir išorinis palaikymas – kremai, serumai, kaukės.

The post Kiek vandens reikia gerti, kad oda išliktų elastinga? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Karštas vanduo ir druska

• Užvirkite puodą vandens.
• Į kriauklės angą įberkite kelis šaukštus druskos.
• Lėtai užpilkite verdančiu vandeniu.

Kaip veikia? Karštis ištirpdo riebalų sankaupas, o druska padeda nuplauti prilipusius nešvarumus.

2. Soda ir actas – natūralus valiklis

• Į kriauklės angą įberkite pusę stiklinės sodos.
• Užpilkite puse stiklinės acto.
• Uždenkite angą kamščiu ir palaukite 10–15 minučių.
• Po to praplaukite verdančiu vandeniu.

Kaip veikia? Cheminė reakcija padeda išjudinti nešvarumus ir nuplauti juos nuo vamzdžių sienelių.

3. Siurbtukas (guminis „plunžeris“)

• Užpildykite kriauklę nedideliu kiekiu vandens.
• Uždėkite siurbtuką ant angos ir kelis kartus stipriai pumpuokite aukštyn–žemyn.
• Pakartokite, kol vanduo ims nubėgti laisvai.

Kaip veikia? Sukuriamas spaudimas išjudina užsikimšusią vietą ir leidžia nešvarumams pasišalinti.

4. Metalinė vielutė arba specialus valymo kabliukas

• Ištraukite sifoną (jei įmanoma).
• Į vamzdį įkiškite vielutę arba kabliuką.
• Sukdami ir traukdami išimkite susikaupusius nešvarumus.

Kaip veikia? Mechaniniu būdu pašalinamos plaukų, maisto ar kitų atliekų sankaupos.

5. Specialūs chemikalai iš parduotuvės

Jeigu natūralios priemonės nepadeda, galima naudoti specialius kanalizacijos valiklius. Tačiau juos reikia naudoti atsargiai – laikantis gamintojo instrukcijų, vengiant kontakto su oda ar kvėpavimo takais.

Kaip išvengti kriauklės užsikimšimo ateityje?

• Neplaukite indų su dideliais riebalų likučiais – nubraukite juos į šiukšliadėžę.
• Venkite mesti į kriauklę kavos tirščius ar maisto atliekas.
• Kartą per savaitę praplaukite kriauklę verdančiu vandeniu.
• Įsigykite tinklelį ant kriauklės angos, kad sulaikytų nešvarumus.

The post Vienas triukas, kuris akimirksniu atkimš užsikimšusią kriauklę – nustebsite, kaip paprasta! appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Rugsėjį atlikta gyventojų apklausa parodė, kad vandenį iš krano darbe dažniausiai renkasi 46 proc. šalies gyventojų. Vilniuje šis rodiklis dar didesnis – čia miesto centralizuotai tiekiamą vandenį geria daugiau nei pusė (54 proc.) dirbančiųjų. Devyni iš dešimties tokį vandenį besirenkančių darbuotojų sostinėje nurodo, kad jį geria kasdien ar kelis kartus per savaitę.

Palyginimui, filtruotą vandenį iš aparato sostinėje renkasi 15 proc. dirbančių respondentų, pirktinį buteliukuose – vos 9 proc.

„Šie duomenys iš esmės koreliuoja su kiek anksčiau atliktu tyrimu, kuris parodė, kad net 66 proc. vilniečių geria tik vandenį iš krano arba renkasi jį dažniau nei pirktą parduotuvėse. Namuose kasdien išsiugdytus įpročius gyventojai perkelia į darbą ir tai visiškai logiška – nesunku paskaičiuoti, kad kiekvieną darbo dieną nešdamiesi vandens buteliuką per metus vien pirktiniam vandeniui išleistumėte per 100 eurų. Pridėkite dar ekologinį aspektą – daugiau nei 200 per metus įsigytų plastiko butelių – ir abejonių dėl vandens iš krano pasirinkimo liks kur kas mažiau”, – tyrimo rezultatus komentuoja Martynas Augaitis, „Vilniaus vandenų” Klientų aptarnavimo tarnybos direktorius.

Streso darbe nepanaikina, bet sumažinti gali

Tyrimai rodo, jog net nedidelė dehidratacija padidina streso hormono kortizolio kiekį, gali pabloginti nuotaiką, sumažinti koncentraciją ir padidinti nervingumą, sako psichologė Ugnė Juodytė.

„Kitaip tariant, jei esame ištroškę, mūsų kūnas reaguoja į stresą stipriau, net jei patys to aiškiai nejaučiame. Išgėrus vandens ši reakcija sušvelnėja: širdis greičiau nurimsta, kortizolio šuolis būna mažesnis. Tai nereiškia, kad vanduo išjungia stresą, bet jis padeda organizmui lengviau grįžti į pusiausvyrą”, – teigia psichologė.

Trūkstant vandens kūnas persijungia į išsaugojimo režimą. Tai reiškia, kad jis taupo energiją, suaktyvina streso sistemas, o tuomet mes tampame suirzę, neramūs, sunkiau susitelkiame ir tvarkomės su emocijomis.

„Žmonės, kurie įprastai geria mažiau vandens, patiria stipresnę fiziologinę streso reakciją: širdis plaka greičiau, organizmas ilgiau grįžta į pusiausvyrą. Darbe tai reiškia, kad troškulys gali tyliai padidinti įtampą, dirglumą ir sumažinti susikaupimą. Todėl reguliarus vandens gėrimas nedideliais gurkšniais per dieną yra paprastas būdas palaikyti emocinį stabilumą, lengviau suvaldyti stresą ir išlikti produktyviam”, – sako U. Juodytė.

Ji priduria, kad vandens stygius organizme apsunkina gebėjimą planuoti, įvertinti rizikas ir išlaikyti ilgalaikį dėmesį. Tokiose situacijose žmonės dažniau pasirenka lengvesnius, greitesnius, bet ne visada teisingus sprendimus, sunkiau apdoroja sudėtingą informaciją. 

Geria ir rekomenduotų kitiems

„Vilniaus vandenų” užsakytas tyrimas parodė, kad pagrindinė priežastis, kodėl darbo vietoje renkamasi gerti arba negerti vandens iš krano – pasitikėjimas jo kokybe – šį veiksnį nurodo 46 proc. respondentų. Įprotį kaip svarbią priežastį renkantis, kokį vandenį gerti, įvardija 24 proc. dirbančių vilniečių, o skonį – 17 proc.

Sostinės vandens iš krano kokybę savo darbovietėje gerai vertina 72 proc. apklaustųjų. Be to, 74 proc. respondentų rekomenduotų ir savo kolegoms darbo vietoje gerti vandenį iš krano.

„Į šį aspektą labai svarbu atkreipti dėmesį. Retkarčiais vis dar girdžiu, kad vandens iš krano žmonės gerti nedrįsta būtent dėl nepasitikėjimo jo kokybe, tačiau tie, kurie jį geria, vertina labai palankiai. Šiemet „Vilniaus vandenų” ekspertų atlikta analizė parodė, kad vanduo, kurį geriame, vidutiniškai vos prieš dvi paras dar buvo mažiausiai 30 metrų gylio gręžiniuose, daugiausiai – net 245 metrų gylyje. Puikios kokybės vandeniui keliaujant iki vilniečių jis dar natūraliai pagerinamas pašalinant perteklinę geležį bei manganą”, – dėsto „Vilniaus vandenų” atstovas.

Vilniečiai, geriantys vandenį iš čiaupo, įprato į darbą neštis daugkartines gertuves. Daugiau nei pusė (54 proc.) darbuotojų sostinėje jas naudoja kasdien arba bent kelis kartus per savaitę. 

Anot M. Augaičio, „Vilniaus vandenys” rūpinasi, kad gyventojai galėtų patogiai naudotis tyru geriamuoju vandeniu ne tik namuose, bet ir darbe, todėl šiemet verslo klientams pasiūlė naują paslaugą – galimybę įsirengti prie centralizuotų tinklų prijungtus vandens aparatus.

„Sėkmingi projektai mokyklose, poliklinikose ir kultūros centruose, kur jau įrengta daugiau nei 180 vandens gertuvių, parodė, kad tokios vandens stotelės reikalingos ir kitose organizacijose. Tai taupesnis sprendimas nei pirkti vandenį buteliukuose ar statyti aparatus su keičiamomis vandens talpomis. Be to, tiekiamas vanduo yra visą laiką šviežias. Tai ir ekologiškas pasirinkimas – toks aparatas sumažina plastiko, mikroplastiko aplinkoje kiekį ir CO₂ išmetimų lygį”, – sako M. Augaitis. 

Skatina rinktis vandenį iš krano

Siekiant paskatinti vartoti vandenį iš krano „Vilniaus vandenys” Vilniaus miesto savivaldybės įmonėms šiemet padovanojo kelis šimtus vandens ąsočių. Šiuo simboliniu žingsniu miestui dirbantiems žmonėms norima priminti, kad vanduo iš krano – paprastesnis ir tvaresnis pasirinkimas, leidžiantis atsisakyti plastikinių butelių, vienkartinių stiklinių. 

„Vilniaus vandenys” prisideda prie „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025″ iniciatyvų. Bendrovė plėsdama viešų gertuvių tinklą ir vykdydama vasaros kampaniją skatina miestiečius kasdien rinktis vandenį iš krano. Su savimi nešiotis daugkartines gertuves ir jas pildyti, taip mažinant plastiko taršą. 

Anksčiau bendrovės užsakymu „Spinter tyrimų” atliktas šalies gyventojų tyrimas apie vandens vartojimo įpročius parodė, kad 79 proc. sostinės gyventojų pasitiki vandens iš krano kokybe, tiek pat vertina ir jo skonį. 

The post Ar nepamirštate darbe gerti vandens? Net nedidelis jo trūkumas gali mažinti koncentraciją, sustiprinti nerimą ir nervingumą appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Rytą pradėk nuo vandens, o kavą palik po pusryčių

Vos atsibudus svarbiausia – hidratuoti organizmą. Stiklinė vandens ryte padeda pažadinti virškinimą ir pagreitina medžiagų apykaitą.
Svarbu: kavą gerkite tik pavalgę, nes ji kelia kortizolio lygį, didina rūgštingumą ir gali skatinti apetitą. Lieknėjant mums to tikrai nereikia.

2. Valgyk 3 kartus per dieną + vienas užkandis

Pamėginkite laikytis aiškios struktūros: pusryčiai, pietūs, vakarienė ir vienas sveikas užkandis.
Patarimas: tarp pagrindinių valgymų padarykite bent 3 valandų pertrauką. Tai leis virškinimui pailsėti ir išvengti nuolatinio „užkandžiavimo“.

3. Baltymai ir daržovės – kiekvieno valgymo pagrindas

Kiekviename valgyme jūsų lėkštėje turi būti baltymų šaltinis (mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštinės, varškė) ir daržovės. Baltymai suteiks sotumo, o daržovės – skaidulų ir vitaminų.
Kasdien! Tai turi tapti jūsų mitybos auksine taisykle.

4. Likus 3 valandoms iki miego – nebevalgyk

Vakarais virškinimo sistema sulėtėja, todėl naktiniai užkandžiai ne tik apsunkina, bet ir virsta papildomomis kalorijomis.
Patarimas: jei vakare norisi užkandžiauti – rinkitės šiltą arbatą arba užsiimkite kita veikla, kad nukreiptumėte mintis.

5. Judėk kasdien – minimum 30 min

Joks planas neveiks be fizinio aktyvumo. Net prabangiausias automobilis rūdija, jei nenaudojamas – taip ir mūsų kūnas.
Ką rinktis? Nesvarbu – lipkite laiptais, eikite pasivaikščioti, šokite, bėgiokite, kelkite svorius ar neškite pirkinius. Svarbiausia – judėkite kasdien bent pusvalandį.

The post Nori numesti svorio, bet nežinai nuo ko pradėti? 5 paprasti įpročiai, kuriuos rekomenduoja dietistė Indrė Trusovė appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kas slepiasi arbūzo viduje?

Arbūzą sudaro net apie 90–92 % vandens, todėl tai vienas geriausių vaisių vasaros drėgmės balansui palaikyti. Tačiau be vandens jame yra ir kitų vertingų medžiagų:

• Vitaminas C – stiprina imunitetą, veikia kaip antioksidantas.
• Vitaminas A (beta-karotenas) – svarbus odai, regėjimui.
• L-citrulinas – aminorūgštis, siejama su geresne kraujotaka.
• Lykopenas – stiprus antioksidantas, kuris taip pat randamas pomidoruose.
• Kalis – padeda reguliuoti kraujospūdį ir širdies darbą.

Arbūzo nauda sveikatai

1. Puikus drėkinimo šaltinis
Dėl didelio vandens kiekio, arbūzas puikiai atgaivina ir padeda išvengti dehidratacijos – ypač svarbu vaikams, senjorams ir aktyviai sportuojantiems žmonėms.

2. Palaiko širdies sveikatą
Lykopenas, esantis arbūze, siejamas su mažesne širdies ligų rizika. Kartu su kaliu jis padeda reguliuoti kraujospūdį ir mažinti uždegiminius procesus.

3. Gali gerinti fizinį atsistatymą
L-citrulinas, randamas arbūze, padeda raumenų atsistatymui po fizinio krūvio. Dėl to arbūzo sultys vis dažniau pasitelkiamos net sportininkų racione.

4. Gerina odos ir akių būklę
Vitaminas A ir C svarbūs kolageno gamybai, o beta-karotenas saugo akis nuo senėjimo pokyčių.

5. Gali prisidėti prie svorio kontrolės
Nors saldus, arbūzas turi mažai kalorijų (apie 30 kcal / 100 g), tad tai sveikas užkandis vietoje saldumynų.

Kada verta valgyti atsargiai?

Nepaisant visų privalumų, yra keli atvejai, kai arbūzo nereikėtų valgyti per daug:

• Cukraus kiekis – nors natūralus, bet aukštas. Žmonėms su diabetu ar insulino rezistencija rekomenduojama valgyti saikingai.
• Virškinimo sutrikimai – kai kurie žmonės gali patirti pilvo pūtimą ar diskomfortą dėl fruktozės kiekio.
• Inkstų problemos – dėl kalio kiekio arbūzą reikėtų riboti, jei yra inkstų funkcijos sutrikimų.
• Per didelis kiekis – valgant kelis gabaliukus – puiku, bet visa pusė arbūzo per vakarą gali būti per daug tiek virškinimo, tiek cukraus kiekio prasme.

Kaip valgyti sveikiau?

• Nepamiršk balanso – derinkite su baltymais ar sveikais riebalais (pvz., arbūzas su feta ir mėta – puikus užkandis!).
• Valgykite tarp valgymų, ne desertui – tai padės išvengti cukraus šuolių.
• Rinkitės šviežią, nesupjaustytą arbūzą – tai geriau nei jau supjaustyti gabaliukai prekybos centre, kurie gali būti nebe tokie švieži.

Įdomu žinoti:

• Nors arbūzas saldus, jo glikeminis indeksas aukštas, bet glikeminis krūvis – žemas, todėl saikingai vartojant jis neturėtų drastiškai kelti cukraus kraujyje.
• Arbūzo sėklose yra baltymų, cinko ir geležies – jas galima skrudinti kaip sveiką užkandį!

The post Arbūzas: ar jis išties toks sveikas, kaip manome? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Vanduo, pienas ir kavos aliejai

„Vanduo, pienas ir kavos aliejai – tai trys pagrindiniai dalykai, nuo kurių priklauso automatinio kavos aparato veikimo laikas. Jei neskirsime dėmesio šiems trims elementams ir reguliariai nevalysime automatinio kavos aparato, jis pradės gesti, o jo veikimo laikas sutrumpės. Itin svarbu neignoruoti kavos aparato įspėjimų dėl reikiamo atlikti valymo ar nukalkinimo“, – sako „Jura“ Baltijos regiono vadovas Ottas Viirmannas.

Pasak jo, jei kavos aparatas turi pieno sistemą, ją reikėtų valyti kasdien po kiekvieno naudojimo – pieno likučiai greitai genda ir gali užkimšti vidinius prietaiso kanalus. Taip pat nereikėtų palikti vandens talpoje, jei nesiruošiama gaminti kavos. Stovintis vanduo gali tapti bakterijų ir nuosėdų židiniu.

„Rekomenduojama kiekvieną kartą gaminant kavą naudoti švarų, šviežią vandenį ir gamintojo rekomenduojamą vandens filtrą. Itin kietas vanduo palieka kalkių nuosėdų, kurios gali užkimšti prietaiso vandens kanalus, pažeisti kaitinimo elementus ir, žinoma, pabloginti kavos skonį. Dėl šios priežasties dauguma gamintojų rekomenduoja naudoti vandens filtrus bei reguliariai nukalkinti kavos aparatą. Kartu tai gali padėti išvengti remonto darbų bei užtikrinti ilgą prietaiso tarnavimo laiką“, – sako O. Viirmannas.

Kas kenkia?

Kavos aparatams kenkia ir besikaupiantys kavos aliejai, kurie išsiskiria malant kavos pupeles.

„Natūralūs kavos aliejai nusėda kavos ruošimo mazge ir vidiniuose vamzdeliuose. Jei kavos aparatas nėra reguliariai valomas, šios nuosėdos gali pradėti oksiduotis ir rūgti – tai ne tik gadina ruošiamos kavos skonį, bet ir kenkia pačiam kavos aparatui. Specialios valymo tabletės efektyviai pašalina susikaupusius kavos likučius. Tik naudojant originalias priežiūros priemones, gamintojas gali užtikrinti higieną ir saugumą, kitu atveju galima pažeisti visą sistemą“, – perspėja „Jura“ Baltijos regiono vadovas.

Pasidalino realia patirtimi

Šie automatinio kavos aparato priežiūros principai buvo patvirtinti ir „Jura“ organizuotame seniausio kavos aparato Baltijos šalyse konkurse, kur sulaukta beveik 50 tikrų istorijų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

„Paprašėme žmonių pasidalyti istorijomis apie ilgiausiai jų naudojamus kavos aparatus ir su jų ilgaamžiškumu susijusiais patarimais. Buvo daug atvejų, kai tas pats kavos aparatas šeimai tarnavo daugiau nei 20 metų. Vidutinė naudojimo trukmė – net 16 metų. Kai kurie šių kavos aparatų pagamino apie 20 tūkst. puodelių kavos. Tačiau didžiausią įspūdį paliko ne skaičiai, o pačios žmonių istorijos“, – sako O. Viirmannas.

Konkurso nugalėtoja tapo Anastasija iš Latvijos, pasidalinusi istorija apie jau antros šeimos kartos naudojamą „Jura“ kavos aparatą. Ji papasakojo, kaip jos senelis parsivežė dovanų gautą kavos aparatą iš Šveicarijos ir šis tapo tikra namų širdimi.

„Kiekvieną rytą senelis virė kavą sau ir močiutei, o visus namus užliedavo šviežiai maltų kavos pupelių kvapas. Kai buvau visai maža, man atrodė, kad tas aparatas – tarsi stebuklingas įrenginys. Man patikdavo spaudyti mygtukus, klausytis, kaip jis dūzgia, ir stebėti, kaip puodelis pildosi kvapniu gėrimu. Jis visada atidžiai stebėdavo, kad ko nors nesugadinčiau – jo mylimas kavos aparatas buvo beveik kaip šeimos relikvija“, – pasakojo Anastasija, iki šiol tebenaudojanti kavos aparatą, kuris primena apie senelį.

The post Kaip prižiūrėti kavos aparatą, kad šis tarnautų dešimtmečius? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Nuolatinis nuovargis ir mieguistumas

Jaučiatės pavargę net ir po gero miego? Viena iš dažnų priežasčių – vandens trūkumas. Dehidratacija sumažina kraujo tūrį, todėl širdžiai tenka dirbti sunkiau, kad aprūpintų organizmą deguonimi. Dėl to galite jaustis pavargę, lėti, net ir be aiškios priežasties.

Sprendimas: pabandykite išgerti stiklinę vandens vietoj papildomos kavos – energija gali sugrįžti netikėtai greitai.

2. Sausa burna ir lūpos

Tai vienas akivaizdžiausių ženklų – jei dažnai jaučiate sausumą burnoje, lupasi lūpos ar reikia vis nuolat tepti balzamu – labai tikėtina, kad geriate per mažai vandens. Dehidratacija mažina seilių gamybą, o tai gali sukelti nemalonų burnos kvapą ir net dantų problemas.

3. Galvos skausmas

Vandens trūkumas daro tiesioginę įtaką smegenų funkcijoms. Net ir lengva dehidratacija gali sukelti galvos skausmą, kuris dažnai painiojamas su įtampa ar migrena. Jei skausmas atsiranda be aiškios priežasties, ypač po pietų – išgerkite vandens ir stebėkite, ar pagerėja.

4. Tamsi šlapimo spalva

Tai labai aiškus požymis, kurį lengva pastebėti. Jei jūsų šlapimas yra tamsiai geltonas ar net gintaro spalvos – tai ženklas, kad kūnas stengiasi sulaikyti vandenį, nes jo trūksta. Sveikas organizmas turėtų gaminti šviesų, vos gelsvą šlapimą.

5. Sausėjanti ir prarandanti elastingumą oda

Vanduo – tai vidinis odos drėkiklis. Kai organizmas negauna pakankamai skysčių, oda tampa blanki, sausa, gali pradėti pleiskanoti ar rausti. Net ir geriausi kremai nepadės, jei vandens stinga iš vidaus.

Patarimas: švelniai suspauskite odą ant plaštakos – jei ji lėtai grįžta į pradinę padėtį, tikėtina, kad jūsų kūnas dehidratuotas.

6. Dažnas alkio pojūtis

Kartais kūnas painioja alkį su troškuliu. Jei jau pavalgėte, bet vis tiek norisi kažko „užkrimsti“, išgerkite stiklinę vandens ir palaukite 15 minučių – galbūt tiesiog buvote ištroškę.

7. Sumažėjęs fizinis pajėgumas

Jaučiatės silpni, o treniruotė, kurią įprastai įveikdavote be problemų, staiga tapo per sunki? Gali būti, kad organizmas netenka per daug skysčių per prakaitą, bet jų neatstato. Net 2% skysčių netekimas gali sumažinti jūsų ištvermę, koordinaciją ir raumenų jėgą.

The post Ar geriate pakankamai vandens? Štai požymiai, kad jūsų kūnui jo trūksta appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Drėkinamasis veido purškiklis arba terminis vanduo

Veido odai miesto karštyje tenka daug – prakaitas, dulkės, UV spinduliai. Drėkinantis purškiklis su hialuronu arba paprastas terminis vanduo atgaivins odą, sumažins tempimo jausmą ir leis šiek tiek atsipūsti.

Patarimas: rinkitės mažą, 50–100 ml formatą – tilps net į nedidelę rankinę.

2. Servetėlės – drėgnos ir popierinės

Mieste dažnai rankos liečiasi prie paviršių, o ant veido kaupiasi dulkės. Drėgnos servetėlės padės greitai nusivalyti rankas ar kaklą, o popierinės – pravers šluostant prakaitą nuo kaktos ar išsitepus ledais.

Ieškokite: servetėlių be alkoholio – jos neperdžius odos.

3. Vandens buteliukas

Tai ne mada, o būtinybė. Karštą dieną greitai netenkame skysčių, o tai veda prie nuovargio, galvos skausmo, net svaigimo. Turint vandenį su savimi, išvengsite dehidratacijos.

Ekologiškas pasirinkimas: daugkartinis vandens butelis, kurį galima pripildyti kavinėse ar vandens stotelėse mieste.

4. Mini apsauginis kremas nuo saulės

Net trumpai einant per miestą, veidas ir rankos gauna didelę dozę UV spindulių. Nedidelis SPF kremas (ar net SPF turintis veido purškiklis) gali apsaugoti nuo pigmentinių dėmių, raukšlių ir paraudimo.

Rinkitės: SPF 30–50 su matiniu efektu, kad oda neišblizgėtų.

5. Lūpų balzamas su SPF

Lūpos yra viena jautriausių vietų saulėje, bet dažnai pamirštama. Balzamas su UV apsauga apsaugos nuo išsausėjimo ir nudegimo.

Pliusas: kai kurie balzamai suteikia šiek tiek spalvos – tai puikus dvigubos paskirties produktas.

6. Mini vėduoklė arba rankinis ventiliatorius

Greičiausiai nešiojama gaiva. Vėduoklė neužima daug vietos ir praverčia tiek viešajame transporte, tiek eilėje prie ledų. Dar viena vis populiaresnė alternatyva – nedidelis, USB įkraunamas rankinis ventiliatorius.

Stilinga detalė: graži vėduoklė gali tapti ir akcentu jūsų įvaizdyje.

7. Plaukų gumytė ar segtukas

Kai plaukai limpa prie sprando – diskomfortas garantuotas. Turėdami plaukų gumytę ar segtuką, galėsite bet kada susirišti plaukus ir sumažinti šilumos pojūtį.

Rinkitės: švelnias „scrunchie“ tipo gumytes – jos nesilaužo plaukų.

8. Kvapnusis rankų gelis ar antiseptikas

Vasarą dažniau liečiame veidą, geriame iš buteliuko, užkandžiaujame kavinėse. Rankų dezinfekantas padės išlaikyti higieną ten, kur nėra galimybės nusiplauti rankų.

Ieškokite: produktų su švelniu kvapu ir drėkinančiomis medžiagomis, pvz., alaviju.

9. Sulankstoma kepurėlė ar skrybėlė

Net jei išėjote be galvos apdangalo – sulankstoma skrybėlė rankinėje gali tapti išsigelbėjimu. Galvos apsauga yra būtina, jei tenka būti saulėje ilgiau nei 15–20 min.

Patarimas: rinkitės šviesių spalvų kepures – jos mažiau pritraukia šilumą.

10. Pleistras – mažas, bet naudingas

Karštyje kojos labiau prakaituoja, avalynė trinasi – pleistras gali išgelbėti nuo pūslių ar netikėtų įbrėžimų. Tai smulkmena, bet labai reikalinga karštomis dienomis, kai tenka daug vaikščioti.

The post Kokias priemones verta turėti rankinėje karštą dieną mieste? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Mitas Nr. 1: poros gali būti „uždarytos“ arba „atidarytos“

Kaip dažnai girdime?
„Naudok šaltą vandenį, kad uždarytum poras“ arba „karštas garas atidaro poras – taip jas lengviau išvalysi“.

Tiesa:
Poros – tai mažytės odos angos, pro kurias išsiskiria prakaitas ir riebalai. Jos neturi raumenų, todėl negali nei atsiverti, nei užsiverti. Šiluma (pvz., garas) gali suminkštinti raginį sluoksnį ir padaryti nešvarumus lengviau pašalinamus, bet tai nėra „atidarymas“. Lygiai taip pat šaltas vanduo ne „uždaro“, o laikinai susiaurina porų išvaizdą, sutraukdamas kraujagysles.

Verdiktas:
Porų durų neatidarinėjame – geriau investuok į švelnų šveitiklį, molio kaukę ir pastovią rutiną.

Mitas Nr. 2: oda turi kvėpuoti

Kaip dažnai girdime?
„Leisk odai pailsėti nuo makiažo, kad ji galėtų kvėpuoti.“

Tiesa:
Mūsų oda nekvėpuoja kaip plaučiai. Ji gauna deguonį per kraujotaką, o ne iš aplinkos. Odos funkcija – apsauginė, o ne kvėpuojanti. Tad net jei ant jos užtepta pudra ar kremas, tai netrukdo deguonies tiekimui į ląsteles.

Tačiau…
Ilgai nevalomas makiažas ar užsilikę nešvarumai gali užkimšti poras, sukelti uždegimą ar išsausėjimą. Tad nors oda „nekvėpuoja“, tvarkinga priežiūra – būtina.

Verdiktas:
Odai nereikia „kvėpuoti“, bet jai reikia švaros ir drėgmės. Venk sunkaus, ilgai neišvalyto makiažo – ne dėl kvėpavimo, o dėl odos sveikatos.

Mitas Nr. 3: poras galima „išvalyti iki galo“ arba sumažinti jų dydį

Kaip dažnai girdime?
„Šis produktas išvalo poras iki dugno“ arba „ši procedūra sumažina poras visam laikui“.

Tiesa:
Porų dydį lemia genetika, odos tipas ir amžius. Kai oda riebi, poros atrodo didesnės, nes riebalai ir nešvarumai apsunkina jų kraštus. Švarinimas, šveitimas, šviesinimas gali pagerinti jų išvaizdą, bet nesumažins jų fiziškai.

Be to, poros niekada nebūna „užsikimšusios iki dugno“ – tai rinkodaros triukas. Kas gali padėti?
– Reguliarus švelnus šveitimas,
– BHA rūgštys (salicilo rūgštis),
– nekomedogeninė kosmetika.

Verdiktas:
Porų „išvalymas“ nėra giluminis – tai paviršiaus valymas, kuris pagerina jų išvaizdą, bet ne panaikina.

The post Grožio mitų griovimas: tiesa apie poras, šaltą vandenį ir „kvėpuojančią odą“ appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.