Nors švęsdami Velykas tautiečiai pirmenybę vis dar teikia tradiciniams lietuviškiems skanėstams, pastaraisiais metais vis dažniau ryžtamasi pasilepinti ir kitų, gilias šios pavasario šventės minėjimo tradicijas puoselėjančių, šalių gardėsiais.
Velykos
Įprastai per Velykas ant vaišių stalo gausu ne tik margučių, bet ir majonezu gardintų patiekalų. Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Justinos Metlovienės, nors šie produktai dažnai laikomi neatsiejama šio šventinio laikotarpio dalimi, per didelis jų kiekis, netinkamas apdorojimas ar laikymas gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Margučių dažymas daugeliui yra viena gražiausių Velykų tradicijų. Tačiau net ir kruopščiai ruošiantis kartais nutinka taip, kad vieni kiaušiniai nusidažo gražiai ir tolygiai, o kiti lieka dėmėti, dryžuoti, per blyškūs ar tiesiog atrodo visai ne taip, kaip tikėjotės.
Artėjant Velykoms norisi ne tik margučių ir gražiai papuošto stalo, bet ir gardaus naminio pyrago, kuris pripildytų namus jaukaus kvapo. Vis dėlto ne visi mėgsta sudėtingus receptus ar ilgai suktis virtuvėje.
Velykų margučiai gali būti ne tik spalvingi, bet ir itin elegantiški. Vienas gražiausių šių metų pasirinkimų – marmuriniai margučiai, kurie atrodo subtiliai, moderniai ir net šiek tiek prabangiai. Geriausia tai, kad tokį efektą galima išgauti ir namuose, nenaudojant sudėtingų priemonių.
Velykos – džiaugsmo, tradicijų ir bendrų vaišių metas, tačiau tai taip pat laikas, kai daugelyje namų lieka daug maisto. Prieš Velykas kiaušinių nuperkama su kaupu – tai natūralu, nes jų reikia ir patiekalams, ir margučiams, sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.
Kiaulienos sprandinė – vienas populiariausių pasirinkimų lietuvių virtuvėje. Artėjant Velykoms, ji vis dažniau atsiduria ir šventiniame meniu.
Artėjant Velykoms vis daugiau žmonių ieško natūralių būdų marginti kiaušinius. Tokie metodai ne tik atrodo jaukiai ir autentiškai, bet ir leidžia išgauti subtilius, gamtos įkvėptus atspalvius – nuo sodriai geltonos iki melsvos ar rusvai raudonos.
Artėjant didžiausiai pavasario šventei, daugelis namus puošia pirmaisiais pavasario žalumynais, gėlių puokštėmis, o greta jų pastaraisiais metais vis dažniau įsitaiso ir dekoratyviniai ilgaausiai velykiniai kiškiai, pamažu tapę vienu svarbiausių velykinių atributų.
Velykos mūsų protėviams buvo ne tik sočių vaišių metas, bet ir bendrystės šventė, kurios ritualai tęsdavosi visą savaitę. Pasak etnologės Gražinos Kadžytės, tokie papročiai kaip margučių dažymas, daužymas ar ridinėjimas turėjo gilią prasmę – jie skatino daugiau laiko praleisti su artimaisiais ir stiprinti tarpusavio ryšius.
Didžiausias šio patiekalo privalumas tas, kad jį galima gaminti iš kelių rūšių mėsos, derinti mėgstamus prieskonius ir išgauti labai sodrų, natūralų skonį. Tinkamai paruoštas mėsos slėgtainis būna tvirtas, tačiau ne sausas, lengvai pjaustomas ir kupinas mėsos gabalėlių.
Praėjusį savaitgalį pasaulis šventė gražiausią pavasario šventę - šv. Velykas. Velykų šventės metu socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukos su šventės akimirkomis....
