Saulytė budina tave,
Pražydo bulvės pas kaimyną.
Tu eini vieškeliu, gatve,
Matai, kaip derlius vysta.
Nes jam savotiškai vis tiek,
Kad žemė sukasi kaip girnos.
Svarbu, kad viskas jam blogai.
Atseit labai aktyvus.
Krizena atžalos kieme,
Jau į mokyklą eis turbūt…
Prabėgs dvi dienos ant aštuom
Ir ką tu joms sakysi?
Sodinsim ąžuolą kartu,
O laistysim po vieną!
Kas myli tėviškę labiau,
Tas gaus daugiau medienos.
Nebūk kazlėkas, klevo lapas ar čiobrelis.
Jie garsiai šlama, bet prieš vėją nepapūs.
Mylėk medžius ir žvėris, tiktai būki tvirtas,
Juk tu žinai, kad be tavęs mes nelabai!
Nešiok kaip širšės neša medų, sunkiai dirba,
Kad ir po vieną, bet kokias pilis stato!
Labiau nei viskas, tu manai, tačiau ne tavo…
Sakyk, ko nori ir kam duodi forų tu?
Ko žiūrai, kaip ten rauda viksvos,
Vandens jau mėnesis negavusios,
Nes čiaupą užsmaukė juodai
Kaimynas gobšas dėdė.
Bet jei mes būsim kaipo viens,
Kaip vyrai būna kresnūs,
Mylėsim tėviškę labiau,
Gausim daugiau elektros.
Nebūk kazlėkas, klevo lapas ar čiobrelis.
Jie tarsi mama, bet prieš tėvą nepapūs.
Mylėk medžius ir žvėris, ale būki tvirtas,
Juk tu žinai, kad be tavęs mes nelabai!
Nešiok kaip skruzdėlės neša šaką, sunkiai dirba,
Kad ir po vieną bet kokias pilis stato!
Labiau nei viskas, tu manai, tačiau ne tavo…
Sakyk ko nori ir kam duodi forų tu?
