Pavasariai taip greit praeina, kartu su jais nueina dainos,
Sunku, kai nedainuoti negali.
Jei sudainuot dainų nespėjai, gyvenimas lyg sutrumpėja,
Atrodo, kad kažko vis netenki.
Jei verkia vyrai, jie verkia tyliai,
Supranta vyrai – be meilės žus.
Miegokit ramios, neįveikiamos damos,
Jei verkia vyrai, reiškia – karo nebus.
Kai vakarais dainas dainuoju, grįžtu naktim, juk nemeluoju,
Tikiu, mieloji laukia, ir tikiu šventai.
O jei ne taip, noriu šokt pro langą, toks se-la-vi, bet proto užtenka,
Sustoju, juk ragai – tai ne sparnai.
Jei verkia vyrai, jie verkia tyliai,
Supranta vyrai – be meilės žus.
Miegokit ramios, neįveikiamos damos,
Jei verkia vyrai, reiškia – karo nebus.
Kai tiek dienų taip veltui bėga, dažnai ieško pernykščio sniego
Einu tuo neįveikiamu keliu.
Ir nors širdis kasdien jaunėja, bet aš su ja jau net nespėju,
Ir liūdesio nuslėpti negaliu.
Jei verkia vyrai, jie verkia tyliai,
Supranta vyrai – be meilės žus.
Miegokit ramios, neįveikiamos damos,
Jei verkia vyrai, reiškia – karo nebus.
(2k.)
