Anksčiau niekas nesistebėdavo, kai botulino toksino injekcijos būdavo atliekamos net mažiausiose kirpyklose ar grožio salonuose. Dabar jau žinoma, kad tokias procedūras gali atlikti tik profesionalai, tad tokių prireikus neretai skubama į grožio ir sveikatos klinikas. Tačiau vis dar pastebimos situacijos, kai klinikose jau daug metų injekcijas daro kosmetologai ar kiti grožio specialistai, kurie niekada neturėjo medicininio išsilavinimo. Ar darbdavys gali būti atsakingas, jei darbuotojas neturi reikiamos licencijos ir „nesusekė“ teisės aktų reikalavimų arba juos ignoravo? Kas tokiu atveju kaltas, kad paslauga teikiama tarsi nelegaliai – klinika ar pats specialistas?
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ Gyvybės mokslų ir sveikatos priežiūros reguliavimo pogrupio advokatė Andra Mažrimaitė pabrėžia, kad grožio ir sveikatos klinikos turėtų labai rimtai atkreipti dėmesį į savo specialistų, atliekančių invazines estetines procedūras, kompetencijas, nes atsakomybės tokiais atvejais gali sulaukti ne tik specialistas, bet ir klinika.
Kas gali atlikti invazines procedūras?
„Ellex Valiunas“ advokatė pasakoja, kad anksčiau Lietuvoje buvo susiformavusi liberalesnė praktika, leidusi tam tikroms estetinės medicinos procedūroms būti atliekamoms platesnio rato specialistų. Tačiau 2023 m. kovo 21 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tokias procedūras gali atlikti tik tam tikros specialybės gydytojai. Šis išaiškinimas sugriežtino sektoriaus reguliavimą ir nustatė aiškias ribas dėl kompetencijų.

„Kitose šalyse, pavyzdžiui, Skandinavijos regione ar Šveicarijoje, bendrosios praktikos slaugytojams gali būti suteikiama teisė atlikti invazines procedūras prižiūrint gydytojui, tačiau Lietuvoje galiojanti teisinė bazė yra griežtesnė, todėl procedūrų atlikimas apribotas tik gydytojams specialistams“, – sako Andra Mažrimaitė.
Pagal Lietuvos medicinos normas, botulino toksino, hialurono rūgšties preparatų injekcijas, mezoterapijos ir biorevitalizacijos procedūras gali atlikti tik:
- Gydytojas dermatovenerologas,
- Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas,
- Veido ir žandikaulių chirurgas,
- Burnos, veido ir žandikaulių chirurgas.
„Lietuvos teisės aktai aiškiai reglamentuoja, kas gali atlikti botulino toksino, hialurono rūgšties injekcijas, mezoterapiją ir biorevitalizaciją. Jei klinika įdarbina specialistą, kuris neturi reikiamos kvalifikacijos ir leidžia jam atlikti tokias procedūras, darbdaviui gali kilti teisinė atsakomybė. Teisės aktuose numatyta, kad darbdavys, žinodamas apie darbuotojo kompetencijos stoką ir leidęs jam teikti draudžiamas paslaugas, gali būti traukiamas administracinėn ar net baudžiamojon atsakomybėn. Tai gali reikšti ne tik finansines sankcijas, bet ir reputacijos praradimą ar veiklos apribojimus“, – pasakoja „Ellex Valiunas“ advokatė.

Kokia gali grėsti atsakomybė už neteisėtą veiklą?
„Už neteisėtą invazinių estetinės medicinos procedūrų atlikimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė, jei veikla buvo vykdoma be reikiamos licencijos ar leidimo, bet neturėjo stambaus masto ar pasikartojančio pobūdžio. Administracinės baudos gali svyruoti nuo 390 iki 1 100 eurų. Jei pažeidimas kartojasi, bauda gali siekti iki 2 400 eurų“, – perspėja A. Mažrimaitė.
Ji pabrėžia, kad jei asmuo sistemingai (versliškai) verčiasi neteisėta veikla arba veikla vykdoma stambiu mastu, gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė. Tokiais atvejais gali būti skiriamos didesnės baudos, laisvės apribojimas ar net laisvės atėmimas iki ketverių metų. Jei nustatoma, kad veikla padarė labai didelę turtinę žalą valstybei, bausmė gali būti dar griežtesnė.
„Taip pat svarbu paminėti, kad atsakomybė gali būti taikoma ne tik fiziniams asmenims, bet ir juridiniams asmenims – įmonėms, klinikoms. Jei įstaiga žinojo apie neteisėtą darbuotojo veiklą, jai gali būti skiriamos baudos ir veiklos apribojimai, o esant sunkinančioms aplinkybėms – taikoma baudžiamoji atsakomybė. Jei darbuotojas sąmoningai nuslėpė savo kvalifikaciją, darbdavys gali ginčyti savo atsakomybę, tačiau tai kiekvienu atveju vertinama individualiai“, – pasakoja advokatė.
Kalbant apie rinkos priežiūrą, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (VASPVT) nagrinėja atvejus (pateiktą informaciją, skundus), kai sveikatos priežiūros įstaigos ar specialistai vykdo veiklą be reikiamų licencijų. Jei nustatoma, kad įstaiga teikia paslaugas be tinkamos kvalifikacijos specialistų, VASPVT gali panaikinti ir pačios sveikatos priežiūros įstaigos licenciją.
A. Mažrimaitės teigimu, kad, net jei sveikatos priežiūros specialistas dirba su tam tikros kitos srities medicinos praktikos licencija, tačiau pateikia klaidingą informaciją apie savo kompetenciją, vis dėlto neturėdamas kvalifikacijos atlikti tam tikras procedūras, jis gali būti įspėtas, o pakartotinių pažeidimų atveju – po atlikto VASPVT tyrimo jam taip pat gali grėsti administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė.

Taigi kas atsakingas – darbdavys ar darbuotojas?
„Jeigu darbdavys nežinojo apie neteisėtą veiklą ir objektyviai nebuvo įmanoma to patikrinti, tarkim, darbuotojas pateikė suklastotus dokumentus ar nuslėpė informaciją apie savo kvalifikaciją, atsakomybė gali tekti tik pačiam specialistui. Tačiau kiekvienu atveju vertinama, ar darbdavys ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad užtikrintų teisėtą veiklą. Jei nustatoma, kad darbdavys nepakankamai atidžiai tikrino darbuotojo kvalifikaciją arba toleravo neteisėtą veiklą, jam taip pat gali būti taikoma atsakomybė“, – pasakoja advokatė.
Svarbu nepamiršti, kad juridinis asmuo (klinika ar salonas) gali būti patrauktas atsakomybėn, jei yra pagrįstų įrodymų, kad jis sąmoningai leido vykdyti neteisėtą veiklą arba neužtikrino būtinos priežiūros: „Jei įstaiga ilgą laiką veikė be tinkamos kontrolės arba sudarė sąlygas darbuotojams vykdyti neleistinas procedūras, gali būti taikomos administracinės baudos, veiklos apribojimai ar net licencijos panaikinimas. Todėl darbdaviams būtina skirti ypatingą dėmesį personalo atrankai ir veiklos kontrolei“, – sako specialistė.

Kaip apsisaugoti nuo rizikų?
„Ellex Valiunas“ advokatė Andra Mažrimaitė pateikia keletą patarimų, kaip klinikai apsisaugoti nuo panašių situacijų ir išvengti rizikų:
- Darbuotojų patikra: prieš įdarbinant būtina patikrinti, ar specialistas turi teisę atlikti konkrečias procedūras. Tai galima padaryti tam skirtame VASPVT tinklapyje.
- Aiškios darbo sutartys: darbdaviai turėtų įtvirtinti aiškias sutartines sąlygas, kurios užtikrintų, kad darbuotojas prisiima atsakomybę už savo kvalifikaciją ir teisėtą veiklą.
- Vidinės procedūros ir kontrolė: būtina nuolat stebėti, kokias paslaugas teikia darbuotojai ir ar jos atitinka jų kvalifikaciją.
- Tinkamas klientų informavimas: užtikrinti, kad klientai būtų aiškiai informuoti apie specialistų kvalifikaciją ir teisę teikti tam tikras paslaugas.
Advokatės teigimu, grožio ir sveikatos klinikoms svarbu ne tik užtikrinti aukštos kokybės paslaugas, bet ir apsisaugoti nuo teisinių rizikų. Įdarbinant specialistus būtina kruopščiai tikrinti jų kvalifikaciją ir aiškiai reglamentuoti atsakomybės ribas. Atsakingas požiūris ir prevencinės priemonės padės išvengti nemalonių pasekmių ir užtikrinti saugias bei teisėtas paslaugas klientams.