Kaip palaikyti odos drėgmę, kai atrodo, kad net brangiausias kremas susigeria ir „dingsta“ vos per kelias minutes? Jeigu po prausimosi veidą tempia, makiažas išryškina šerpetojančias vietas, o rankų ar kojų oda tampa šiurkšti, problema nebūtinai slypi pačiame kreme.
Odą gali sausinti pernelyg karštas vanduo, agresyvus prausiklis, dažnas šveitimas, sausas patalpų oras ar net per daug aktyvių kosmetikos priemonių. Ne mažiau svarbu ir tai, kada bei kaip tepamas drėkinamasis kremas.
Gera žinia – daugeliu atvejų odos būklę galima pagerinti supaprastinus rutiną ir padėjus atkurti apsauginį jos barjerą.
Sausa ar dehidratuota oda: ar skirtumas tikrai toks aiškus?
Kosmetikos pasaulyje dažnai sakoma, kad sausa oda yra odos tipas, kuriam trūksta riebalų, o dehidratuota – laikina būklė, kai odai trūksta vandens. Šis paaiškinimas praktiškas, tačiau mediciniškai riba nėra tokia griežta.
Dermatologijoje sausa oda, dar vadinama kseroze, apibūdinama kaip būklė, kai išoriniame odos sluoksnyje trūksta drėgmės ir sutrinka gebėjimas ją išlaikyti. Tam įtakos gali turėti sumažėjęs lipidų kiekis, aplinkos sąlygos, prausimosi įpročiai, amžius, vartojami vaistai ar tam tikros odos ligos.
Vis dėlto terminas „dehidratuota oda“ gali būti naudingas apibūdinant laikiną tempimą, papilkėjimą ar labiau matomas smulkias raukšleles. Tokie požymiai gali atsirasti ir mišriai ar riebiai odai.
Svarbu suprasti, kad vien iš odos blizgesio ar tempimo neįmanoma tiksliai nustatyti jos būklės. Pavyzdžiui, tempimas po prausimosi gali rodyti ne tik drėgmės trūkumą, bet ir tai, kad naudojamas per stiprus prausiklis.
Kodėl kremas susigeria, bet oda vis tiek tempia?
Odos paviršių saugo išorinis sluoksnis, sudarytas iš odos ląstelių ir tarp jų esančių lipidų. Jis dažnai palyginamas su siena: ląstelės yra plytos, o keramidai, cholesterolis ir riebalų rūgštys – jas jungianti medžiaga.
Kai šis barjeras veikia tinkamai, oda geba išlaikyti vandenį ir apsisaugoti nuo dirgiklių. Kai jis pažeidžiamas, vanduo greičiau pasišalina nuo odos paviršiaus. Šis procesas vadinamas transepiderminiu vandens netekimu.
Todėl vien lengvo drėkinamojo serumo gali nepakakti. Serumai dažniausiai suteikia drėgmės, tačiau labai sausai odai gali reikėti ir kremo, kuris sumažintų vandens garavimą. Gerai sudarytas drėkinamasis kremas neretai jau turi kelių tipų medžiagų, todėl atskiras serumas nėra būtinas.
Kokie ingredientai padeda išlaikyti odos drėgmę?
Drėkinamosiose priemonėse dažniausiai derinamos trys ingredientų grupės: humektantai, emolientai ir okliuzinės medžiagos. Jos veikia skirtingai, tačiau papildo viena kitą.
Humektantai padeda pritraukti ir surišti vandenį viršutiniame odos sluoksnyje. Kosmetikos sudėtyje verta ieškoti:
- glicerino;
- hialurono rūgšties;
- šlapalo;
- pantenolio.
Emolientai užpildo tarpus tarp sausų odos ląstelių, todėl jos paviršius tampa lygesnis ir minkštesnis. Šiai grupei gali priklausyti skvalanas, įvairūs sviestai, aliejai ir kai kurie riebalų junginiai.
Okliuzinės medžiagos sudaro apsauginę plėvelę ir mažina vandens garavimą. Viena veiksmingiausių ir geriausiai ištirtų medžiagų yra vazelinas. Panašiai veikia mineralinis aliejus, vaškai ir kai kurie silikonai.
Keramidai, cholesterolis ir riebalų rūgštys padeda papildyti natūraliai odos barjere esančius lipidus. Jie ypač naudingi, kai oda ne tik tempia, bet ir šerpetoja, greitai sudirgsta ar pradeda graužti nuo anksčiau tikusių priemonių.
Svarbiausia ne kremo kaina, o jo tekstūra ir tepimo laikas
Dermatologai rekomenduoja po dušo ar prausimosi odą švelniai nusausinti, palikti šiek tiek drėgną ir iš karto patepti bekvapiu drėkinamuoju kremu. Taip ant odos likęs vanduo išgaruoja lėčiau.
Labai sausai odai dažniausiai geriau tinka ne skystas losjonas, o tirštesnis kremas. Kuo priemonė tirštesnė ir riebesnė, tuo stipresnį apsauginį sluoksnį ji paprastai suformuoja.
Veido kremą taip pat galima tepti ant vos drėgnos, bet ne šlapios odos. Hialurono rūgšties serumas nėra pavojingas vien todėl, kad tepamas ant sausos odos, tačiau jis gali nesuteikti pakankamo komforto, jeigu rutina neužbaigiama tinkamu kremu.
Todėl svarbiau stebėti bendrą priemonės sudėtį ir odos pojūtį, o ne baimintis vieno ingrediento.
Paprasta veido odos rutina ryte ir vakare
Kai oda sausa ar sudirgusi, daugiau produktų nebūtinai reiškia geresnį rezultatą. Dažnai veiksmingiausia būna trumpa ir nuosekli rutina.
Ryte
Jeigu oda sausa ir jautri, ryte ją galima nuprausti vandeniu arba švelniu, bekvapiu prausikliu. Po to reikėtų naudoti drėkinamąjį kremą.
Paskutinis žingsnis – plataus spektro SPF 30 ar stipresnė apsauga, jeigu dieną būsite lauke. Ultravioletiniai spinduliai odą pasiekia ir debesuotomis dienomis, todėl dermatologai rekomenduoja apsaugą nuo saulės naudoti ištisus metus.
Vakare
Vakare svarbu nuvalyti makiažą, apsaugą nuo saulės ir dienos nešvarumus, tačiau oda po valymo neturėtų „girgždėti“ ar stipriai tempti.
Dvigubas valymas gali būti naudingas naudojant gausų makiažą ar vandeniui atsparų SPF. Pirmiausia naudojamas aliejinis valiklis arba balzamas, vėliau – švelnus vandens pagrindo prausiklis. Vis dėlto tai nėra būtinas žingsnis kiekvienam žmogui ir kiekvieną vakarą. Sausai ar jautriai odai gali visiškai pakakti vieno gerai nuplaunančio, švelnaus prausiklio.
Po valymo tepamas kremas. Labiausiai šerpetojančias vietas galima papildomai padengti plonu vazelino ar riebesnio balzamo sluoksniu.
Jeigu oda linkusi į spuogus, verta rinktis nekomedogeninėmis, tai yra porų nekemšančiomis, pažymėtas priemones.
Karštas dušas – viena dažniausių sausos odos priežasčių
Ilgas ir karštas dušas gali būti malonus, tačiau jis skatina natūralių odos lipidų pasišalinimą ir gali sustiprinti sausumą.
Dermatologai rekomenduoja rinktis drungną vandenį, o dušą ar vonią riboti maždaug iki 5–10 minučių. Po prausimosi odą reikėtų ne trinti, o švelniai nusausinti ir nedelsiant patepti kremu.
Kūnui nebūtina kiekvieną kartą naudoti daug stipriai putojančio prausiklio. Jeigu oda labai sausa, prausiklį galima naudoti tik tose vietose, kur jo iš tiesų reikia.
Rankas verta patepti kremu po kiekvieno plovimo. Plaunant indus ar valant namus pravartu mūvėti pirštines, nes vanduo ir buitinės valymo priemonės gali dar labiau susilpninti rankų odos barjerą.
Ar daugiau geriamo vandens išspręs sausos odos problemą?
Vanduo būtinas organizmui, tačiau didesnis jo kiekis nėra greitas kosmetinis sausos odos gydymo būdas.
Mokslinių tyrimų apžvalgoje nustatyta, kad papildomas vandens vartojimas gali šiek tiek pagerinti išorinio odos sluoksnio drėgmę, ypač žmonėms, kurie anksčiau gėrė mažai. Tačiau bendras įrodymų kiekis ir kokybė buvo silpni, todėl negalima teigti, kad papildomos stiklinės vandens savaime panaikins odos sausumą.
Nėra vieno vandens kiekio, kuris tiktų kiekvienam žmogui ir garantuotų gražesnę odą. Skysčių poreikis priklauso nuo kūno sudėjimo, fizinio aktyvumo, oro temperatūros, sveikatos būklės ir mitybos.
Svarbu neignoruoti troškulio ir atkurti skysčius po intensyvaus sporto, karščio ar ligos, tačiau išoriškai naudojamas drėkinamasis kremas odos sausumui paprastai turi tiesioginį ir labiau prognozuojamą poveikį.
Sausas patalpų oras taip pat veikia odą
Šildymo sezono metu patalpų oras dažnai tampa sausesnis. Dėl to gali labiau sausėti ne tik veido ir kūno oda, bet ir lūpos bei rankos.
Kai oras namuose labai sausas, gali padėti oro drėkintuvas. Amerikos dermatologų akademija ypač rekomenduoja jį naudoti miegamajame, tačiau prietaisą būtina reguliariai valyti, kad jame nesikauptų pelėsis ir mikroorganizmai.
Drėgmės lygį patogiausia sekti higrometru. Drėkintuvo nereikėtų įjungti aklai: jeigu ant langų ar sienų pradeda kauptis kondensatas, drėgmės patalpoje gali būti per daug.
Taip pat geriau nemiegoti visai šalia radiatoriaus ar kito tiesioginio šilumos šaltinio.
Kokie įpročiai labiausiai sausina odą?
Net geras kremas gali nepadėti, jeigu kasdienė rutina nuolat pažeidžia odos barjerą. Dažniausios klaidos:
Per karštas ir ilgas dušas. Kuo ilgiau oda mirksta karštame vandenyje, tuo labiau gali sustiprėti sausumas.
Prausiklis, po kurio oda tempia. Stiprus putojimas ir „girgždanti švara“ nėra kokybiško valymo požymis.
Per dažnas šveitimas. Nėra universalios taisyklės, kad kiekvienam žmogui odą būtina šveisti kartą per savaitę. Sausai, jautriai ar sudirgusiai odai šveitimo kurį laiką gali visai nereikėti. Mechaniniai šveitikliai tokiai odai dažnai būna per šiurkštūs.
Daug aktyvių medžiagų vienu metu. Retinoidų, rūgščių, šveitiklių ir stiprių vitamino C priemonių derinimas gali sustiprinti paraudimą bei tempimą. Jeigu oda sudirgusi, aktyvias priemones verta laikinai pristabdyti. Esant ryškiam paraudimui ar uždegimui, retinoidai gali būti netinkami.
Kvapios priemonės. Kvapikliai nėra problema kiekvienam žmogui, tačiau jautrią ar jau sudirgusią odą jie gali papildomai erzinti. Tokiu atveju geriau rinktis priemones, pažymėtas „fragrance-free“.
Septynių dienų odos rutinos perkrovimas
Per savaitę nebūtinai išspręsite visas odos problemas, tačiau galite pašalinti dalį ją sausinančių veiksnių ir įvertinti, ar rutina juda teisinga kryptimi.
Ryte: vanduo su švelniu prausikliu, drėkinamasis kremas ir SPF.
Vakare: švelnus valymas, drėkinamasis kremas, o itin sausose vietose – plonas apsauginio balzamo sluoksnis.
Kūnui: trumpas drungnas dušas ir kremas iš karto po jo.
Rankoms: kremas po kiekvieno plovimo ir pirštinės atliekant šlapius namų ruošos darbus.
Laikinai pristabdykite: grūdėtus šveitiklius, stiprias rūgštis, naujus retinoidus ir kitus produktus, kurie graužia ar stiprina paraudimą.
Odos būklę vertinkite ne pagal tai, ar ji iš karto atrodo nepriekaištingai, o pagal komfortą: ar sumažėjo tempimas, niežėjimas ir šerpetojimas, ar prausiantis ji tapo mažiau jautri.
Kada vien kremo nepakanka?
Į dermatologą verta kreiptis, jeigu oda:
- stipriai niežti arba trukdo miegoti;
- skilinėja, kraujuoja ar šlapiuoja;
- yra ryškiai paraudusi, patinusi ar skausminga;
- pradeda pūliuoti arba atsiranda kitų infekcijos požymių;
- išlieka labai sausa, nors rutina buvo supaprastinta;
- staiga išsausėjo dideliame kūno plote be aiškios priežasties.
Stiprus ar ilgai trunkantis sausumas gali būti susijęs su egzema, kontaktiniu dermatitu, vartojamais vaistais ar tam tikromis sveikatos būklėmis. Labai sausa ir suskilinėjusi oda taip pat tampa mažiau atspari infekcijoms.
Oda dažniausiai nori ne daugiau produktų, o daugiau pastovumo
Odos drėgmės nepalaiko vienas prabangus serumas ar storas kremo sluoksnis kartą per savaitę. Daug svarbesni kasdieniai veiksmai: švelnus valymas, tinkamos tekstūros kremas, jo tepimas ant dar drėgnos odos, trumpesnis dušas ir apsauga nuo dirgiklių.
Kartais didžiausias pokytis prasideda ne įsigijus dar vieną produktą, o atsisakius to, kas odą kasdien vargina. Kai oda mažiau tempiama, šerpetoja ir graužia, tikėtina, kad jos apsauginis barjeras pamažu atsigauna.
