Žąsies oda – tai odos būklė, kuri pasireiškia smulkiais šiurkščiais spuogeliais. Dažniausiai jie atsiranda ant žąstų, šlaunų ar sėdmenų, o kartais net ir ant veido. Nors tai – tik niekuo nepavojinga estetinė problema, tačiau atėjus šiltiems orams ji dažnam žmogui suteikia diskomfortą. Nelygi, sausa ir akivaizdžiai šiurkšti oda pasitikėjimo savimi nesuteikia.
Medicininėje kalboje ši odos būklė vadinasi folikulinė arba piliarinė keratozė (keratosis pilaris), o „žąsies odos“ pavadinimą įgijo dėl bėrimų panašumo. Dažnai dėl tos pačios priežasties dar vadinama „braškės oda“ (angl. – strawberry skin), nors spuogeliai gali būti ir kūno spalvos.
Gydytoja dermatologė Gintarė Ulianskaitė dalinasi „žąsies odos“ priežastimis: „Perteklinis keratino kiekis kaupiasi aplink plauko folikulą, ko pasekoje plaukas yra įstrigęs po oda, todėl odos paviršiuje matome rausvus iki kelių mm spuogelius. Šiai odos būklei būdingas perteklinis odos ląstelių kaupimąsis (suragėjimas) ties plauko folikulais. Bėrimas gali būti kūno spalvos, tačiau dažnai būna kiek rausvesnis, lengvai čiuopiamas perbraukus ranka.“- aiškina gyd. Ulianskaitė.
Piliarinė keratozė yra itin dažnas odos reiškinys
„Ši odos būklė yra itin dažna ir paveikia apie 40 proc. žmonių. Pirmieji požymiai pasireiškia jau vaikystėje. Dažniausiai kitų simptomų ši odos būklė nesukelia, pastebima, jog žiemą būna pablogėjimas, o vasaromis – pagerėja. Ši odos būklė siejama ir su kitomis odos ligomis, pvz.: atopiniu dermatitu, ichtioze.“ – pasakoja specialistė.
Pastebėjus bėrimus neretas išsigąsta, jog pasireiškė alerginė reakcija. Visgi gyd. dermatologė Gintarė Ulianskaitė nuramina: „Esminis skirtumas – piliarinė keratozė retai sukelia niežulį, o alerginiai bėrimai dažniausiai pasižymi stipriu niežuliu ir jie pasireiškia ūmiai. Taip pat, kontaktinės alergijos bėrimas vizualiai atrodo kitaip – būdingas rausvas bėrimas susidedantis iš itin smulkių pūslelių, pleiskanojantis. Piliarinės keratozės bėrimai dažniausiai pasireiškia vaikystėje, juos turime ilgą laiką su žiemos metu stebimais pablogėjimais ir vasaros metu – pagerėjimais. Dažnai šiuos odos pakitimus turi ir kiti šeimos nariai. Taip pat, jų lokacija yra gan specifinė – simetriškai bėrimai pasireiškia žastų, šlaunų užpakalinėje pusėje, sėdmenyse, o alerginiai bėrimai vienos lokalizacijos neturi, jie gali pasireikšti bet kur ir plisti.“
„Žąsies odą“ lemia genetika
„Kadangi pakitimai yra genetiniai, pilnai išgydyti folikulinės keratozės negalime,“ – paaiškina gydytoja, tačiau paguodžia – naudodami odos priežiūros priemonės, kartais – vaistus, galime puikiai sukontroliuoti šią būklę, jog ji nekeltų diskomforto, oda tampa lygesnė ir švelnesnė. Taip pat, ši būklė yra linkusi gerėti su amžiumi.“
Internete pilna rekomendacijų, kaip panaikinti „žąsies odą“, tačiau svarbu nenaudoti visų priemonių vienu metu. Dideliame informacijos kiekyje galima rasti ir tokių patarimų, kurie gali pabloginti situaciją, pavyzdžiui – šveisti odą šiurkščia kempine ar kavos tirščiais.
„Maudantis galima naudoti švelnias kempines ir švelniais judesiais fiziškai paskatinti ląstelių pasišalinimą ties pažeistomis vietomis, tačiau nereikėtų būti agresyviems ir naudoti itin agresyvių šveitiklių, kadangi galime sudirginti odą ir taip pabloginti piliarinę keratozę. Maudykitės su švelniu, aliejinio pagrindo prausikliu arba prausikliu turinčių keratolitinių medžiagų.“ – pataria gyd. dermatologė G. Ulianskaitė.
Gyd. dermatologės G. Ulianskaitės nuomone, tinkama odos priežiūra namuose yra svarbu, tačiau priduria: „Nesulaukus pagerėjimo, kreipkitės į gydytoją.“ Visgi, yra keletas priemonių, kurios rekomenduojamos turint folikulinę keratozę. Specialistė pataria į savo rutiną įtraukti odos priežiūros priemones su šiomis veikliosiomis medžiagomis: „Pieno, salicilo, glikolio rūgštimis, šlapalu (angl. urea). Jos padeda atsisluoksniuoti susikaupusioms ties plauko folikulu odos ląstelėms. Reguliariai 4-6 savaites naudojant tokias priemones, pastebime, jog oda tampa švelnesnė, kartais piliarinės keratozės bėrimai tampa išvis nebepastebimi. Šias priemones geriausia naudoti per tris minutes po maudynių, kol oda dar yra drėgna. Veiksmingiausia naudoti 1-2 kartus per dieną. Taip pat, žiemos metu sumažėjus oro drėgmei, rekomenduojama pasirūpinti oro drėkintuvu namų aplinkoje.“
Nuosekli odos priežiūros rutina veiksmingesnė, nei besaikis priemonių naudojimas
Paklausta apie dažniausiai žmonių daromas klaidas namuose, gydytoja atsako: „Pastebiu, jog kartais pacientai naudoja itin agresyvius šveitiklius, mėgindami nušveisti odos ląsteles, o tai gali tik pabloginti odos būklę. Taip pat, nereikia persistengti su itin gausiu kiekiu kelių rūšių rūgštinių priemonių, kuomet norint greitesnio rezultato vienu metu naudojamos gausus kiekis aktyviųjų medžiagų. Raktas į sėkmę yra nuoseklus ir ilgalaikis keratolitinių medžiagų naudojimas, o ne greitas ir agresyvus, kadangi tokia strategija gali sukelti odos iritaciją. Taip pat, reikėtų vengti bėrimų draskymo, spaudymo, kadangi tai gali paskatinti didesnį uždegimą, net palikti randelius.“
Jei laikysitės šių rekomendacijų, „žąsies odą“ įmanoma suvaldyti. Svarbiausia – kantrybė, nuoseklumas bei švelni, drėkinanti priežiūra. Vis dėlto, jei sudaryta odos priežiūros rutina neveikia – verta kreiptis į dermatologą dėl individualaus plano sudarymo ir stipresnių priemonių, pavyzdžiui, retinoidų, priešuždegiminių vaistų ar, kai kuriais atvejais, net ir gydymo lazeriu.
