Lietuva ir vėl pasinėrė į „Eurovizijos“ liūną. Dainų konkursas Lietuvai padovanoja jei ne talentų, tai bent juokingų akimirkų – tikrai. Vis tik kartais konkurse pasirodo naujų, neatrastų ir niekur nematytų grupių.
Taip atsitiko ir praėjusiais metais, ant scenos užlipo jaunuoliai iš Kauno – „Sweetness Theory“. Jaunoji grupė, įskridusi į sceną kaip viesulas, lygiai taip pat staigiai ir nutilo. Kas atsitiko?
Vienas grupės narių Archi sako, kad tai buvo laikas, kai grupė keitėsi ir brendo. Šiais metais jie pažadėjo nuo scenos skleisti dar daugiau energijos ir, aišku, geros muzikos. Apie grupės planus DELFI Gatvei pasakojo „Sweetness Theory“ vokalistas Archi ir gitaristas Šaras.
DELFI Gatvė: kodėl dalyvaujate „Eurovizijos“ atrankoje?
Archi: tai spyris sau į gerą vietą – pasitempt, patobulėt ir pamatyt save iš šono. Ar norėtume atstovauti savo šaliai? Gal…jei kardinaliai pakeistume savo požiūrį. O dabar pažadame tik nuoširdžiai ruoštis.
Šaras: „Eurovizija“ – dainos konkursas, į kurį žmonės ateina su daina, kuria tiki ir kurią nori parodyti. Mūsų daina yra graži ir mes tikrai ja tikime. Štai su savo tikėjimu ir atėjome, ir, manau, galime už jį šiek tiek pakovoti. Rungtyniauti visada yra sveika.
DELFI Gatvė: kiekviena grupė kuria savo įvaizdį. Kaip manote, kuo „Sweetness Theory“ išsiskiria iš kitų Lietuvos grupių?
Archi: ar tikrai Lietuvoje yra „stiprių“ įvaizdžių? Dauguma grupių nykios, sutinku, grupės bando kurti įvaizdį, bet tai ilgalaikis, tęstinis darbas. Mes kryptingai judam, kurdami savo įvaizdį. Gal tuo ir skiriamės. Kryptingai.
Šaras: savo muzikos skambesiu. Nėra dar Lietuvoje tokios grupės, kuri taip gražiai grotų (juokiasi…).
DELFI Gatvė: supažindinkite su dabartine „Sweetness Theory“ sudėtimi
Archi: kaip sakom visiem – ST yra svajonių komanda. Pastarieji metai – pokyčių metai, keitėsi sudėtis, bet jau kuris laikas esame visiškai vienas kitu patenkinti. Instrumentalas taip pat puikus. Visai neseniai prie mūsų prisijungęs Tomas (programavimas/piano) viename interviu minėjo, kad grupė žiuri į vieną pusę.
DELFI Gatvė: susidaro toks įspūdis, kad jaunų ir ne popsą grojančių grupių didžioji Lietuvos dalis tiesiog nepasirengusi „priimti į savo playlistus“. Kaip manote, kodėl taip yra?
Šaras: taip yra todėl, kad „kitokią“ muziką atliekantys žmonės klausytojams nėra „padedami ant lėkštutės“. O ieškoti, kur pasirodyti ne kiekvienas turi laiko ar netgi noro.
Galbūt dėl to tokios muzikos ir neklauso, nes nežino, jog tokių grupių, ir gerų grupių, tikrai yra. Faktas tas, kad – kažkas keisis. Mes norim būti ir būsim „lietuviška muzikinė viltis“. Taip, tai mes.
Archi: mūsų indėlis – savotiškas muzikos gelbėjimas. Sutinku galbūt ne toks patriotiškas, koks galėtų būti, pagaliau mes grojame dėl savęs, o ne dėl kitų.
Viskam reikia laiko. Kaip ir geram vynui subręsti – mums reikia laiko parodyti rezultatus.
DELFI Gatvė: visgi dalyvauti konkursuose, kurti, platinti savo įrašus kainuoja. Kaip susitvarkote su finansiniais sunkumais?
Archi: būsiu atviras – muzika kainuoja daug. Šiais metais įsirengėm repeticijų studiją ir nuomojam naujas patalpas. Per ilgą laiką susikūrėm finansiškai patrauklią aplinką ir dabar dėl to tiesiog nesukam sau galvos – grojam, perkam gerus instrumentus, žiūrim į priekį. Manau, investicijos grįš kada nors (juokiasi…).
Šaras: banalus posakis: „Pinigai skirti tam, kad juos leistum“. Kol yra noro, tol pinigų ir negailim savo svajonėm.
DELFI Gatvė: papasakokite kokį kuriozišką nutikimą iš koncertinės savo veiklos?
Šaras: apie Laimį ir Palangą gal nepasakosiu (juokiasi).
Archi: buvom Palangoj, koncertavom. Kitą dieną grojome Vilniuje ir tokie gana pavargę atvažiavom…
Vakare grojom visiškai tuščiame klube, jau maniau būsim blogiausią dieną grupės istorijoje „apturėję“, bet pasidarėm puikų afterparty ir ryte valgėm keptus kiaušinius su šviežiom daržovėm. Visa mūsų grupė ir grupė „Staff“ prie vieno didžiulio stalo. Čia kuriozo gal ir nėra, bet puikiai iliustruotas muzikanto gyvenimas per 24 valandas.
DELFI Gatvė: kas jūsų klauso?
Archi: manau, tai žmogus, skambesyje ieškantis prasmės ir grožio. Individualybė, asmenybė.
Šaras: Žmogus, kuris supranta ir vertina muziką.
DELFI Gatvė: kol kas keletas daugiausia jūsų žinomų dainų yra gana melancholiškos. Kodėl?
Šaras: ką reiškia „gana melancholiškos“? Skamba taip, lyg tai būtų blogai. Tikiuosi tai ne tas pats, kas „liūdnos“? Nes būtent taip dažniausiai tą melancholiškumą žmonės ir apibūdina. Ir tai neskamba kaip komplimentas. Tačiau jos nėra liūdnos! Jos gražios!
Reikia gilintis į muziką, o ne „sukti“ primityvią melodiją, ir su kažkokiu, man nesuprantamu, nusivylimu lūpose sakyti, jog tai liūdna ar „gana melancholiška“ daina.
Archi: muzika gimsta iš to, kas tave supa. Galbūt melancholijos visų grupės narių gyvenime dabar yra. Kita vertus, tokia muzikos forma skamba pakankamai jaudinančiai.
DELFI Gatvė: po praėjusių metų „Eurovizijos“ konkurso atlikėjų atrankos Lietuvoje, jūsų grupė tarsi nutilo. Kodėl?
Archi: Priėjom ribą, po kurios arba išsiskirstai savais keliais, arba atrandi kelią, kuriuo norėtų eiti visi. Supratom, kiek svarbi muzika mūsų gyvenimams – rezultatą matote: vėl dalyvaujam su puikia daina ir pasirodymu.
Šaras: Devynis mėnesius brandinom „kitokią“, naują, šviežią, gražią, melodingą, patrauklią muziką.
DELFI Gatvė: ar neatsitiks šiais metais taip kaip ir praėjusiais – „nutilsite“ iškart po „Eurovizijos“ atrankos?
Archi: jei pernai „Eurovizija“ buvo metų vinis mums kaip grupei, tai šiais, manau, tik dar vienas puikus pasirodymas. Džiaugiuosi, kad turime koncertų tinklelį mėnesiui į priekį. Nebesikoncentruojame su viena daina. Tampame puikia gyvą muziką grojančia grupe.
Šaras: Vieną šansą jau turėjome – tiktai pakankamai jo neišnaudojome. Ar atsirastų toks kvailys, kuris nesugebėtų pasinaudoti tokiu antru šansu, dar netgi geresniu? Sorry, bet tai tikrai ne „Sweetness Theory“ (juokiasi…).
DELFI Gatvė: ką pristatysite šių metų „Eurovizijos“ atrankos konkurse?
Archi: kaip jau turbūt teko girdėti – dainą „Sun in Her Eyes”, šiek tiek agresyvoka, tačiau panašia „nata” kaip praėjusios „Eurovizijos“ daina.
“Sweetness Theory” – “Sun in Her Eyes”
DELFI Gatvė: kaip kuriate dainas? Ko reikia gerai dainai?
Šaras: šypsenos, kuri atsiranda visų veiduose po minutės naujų garsų. Tai ir yra geros dainos pradžia.
Archi: įsivaizduokite: mūsų studija turi skliautines lubas, tai prieš šimtmetį statytas vienuolynas, tačiau restauruotas ir visiškai įrengtas gyventi bei dirbti, grindys ištiestos kilimais, garsas – kokybiškas ir labai artimas tam, kurį girdi būdamas ant scenos. Tokia aplinka įkvepia.
Pradedame groti rifuką, po dešimties sekundžių jau visi būna prisijungę ir tiesiog jamin‘am…
DELFI Gatvė: ar susidūrėte su konkurencija tarp muzikos atlikėjų? Jei taip, tai kur, kada, kaip…?
Archi: liūdna tema, nenorėčiau komentuot…
