Sigitas Parulskis yra vienas iš ekstravagantiškiausių šių dienų Lietuvos rašytojų. Be kita ko, jis dar ir poetas, dramaturgas bei kritikas, deja, mums geriausiai žinomas iš kuriamų ,,Gatvės tekstų‘‘ viename internetiniame portale. O štai Europa jį įvertino už romaną ,,Trys sekundės dangaus‘‘, kuris yra išverstas į latvių, švedų, italų kalbas.
Visgi gal kiek naivu tikėtis, kad rašytojas yra atvira, žavinga, jaudinanti, pedagogiška, charizmatiška, neeilinė asmenybė. Čia gal kiek labiau tiktų kitas epitetas – “intelektu besidrabstanti žmogysta”.
Kaip ir žvaigždės, netikėtai sutiktos gatvėje, pasirodo su suplyšusiomis pedkelnėmis ir “nubalnotais” keliais, taip ir rašytojai gali pasirodyti nesantys tokie, kokiais dedasi prieš televizijos ekranus.
Neseniai plačiai nuskambėjo žinia, kad ,,Trys sekundės dangaus‘‘ autorius yra kviečiamas į Švedijos Kristianstado gimnaziją pabendrauti su mokiniais.
Mums belieka pasidžiaugti, kad Sigitas Parulskis atrado laiko ir Lietuvos gimnazistams, kuriuos labiausiai nustebino rašytojo bendravimo su moksleiviais maniera – žvilgčiojimas į laikrodį, pakaušio krapštymas, savo rankų nagų tyrinėjimas bei ilgos pauzės prieš atsakant į klausimą.
Buvo keista, kad rašytojas nesigėdydamas atviravo( o gal kvailino minią?): ,, Pamėgau ironiją, nes nesu stiprus žmogus. Aš visada jautriai reaguoju į kritiką, tada man būna skaudu ir pikta. Ir visai nesu kandus, nes pusė mano dantų netikri ir sukandimas ne koks. Šiaip seniai praėjo tie laikai, kai rašytojas jausdavo antras po Dievo. Šiuolaikiniai kūrėjai pradėjo griauti šį mitą.‘‘
Paklaustas, koks literato vaidmuo dabartinėje visuomenėje S. Parulskis atsakė: ,, Literatas turi vaikytis švietimo ministrą su beisbolo lazda ir trankyti jam kepenis sakant – duok pinigų!’’
Matyt, greitai pradės formuotis naujas terminas – parulskiška kalba. O kol kas šiam rašytojui galime priklijuoti vieno Vilniaus Gabijos gimnazisto žodžius: “smuklės eruditas…”
