Kas yra džiazas? Tai improvizacija, drama, vienas bendravimo su publika būdų, netikėtumas. Tokius atsakymus galėtų pateikti “džiazmenai”. Džiazo neįmanoma įsprausti į tam tikrus rėmus. Vieniems jis nuobodus, blankus, “varantis vėžį”, kiti teigia, kad džiazą gali suprasti ir pajusti tik “gurmanai“… Kažkas “nepagavo kampo”?
Tuomet užmirškime, ką apie džiazą blevyzgoja profesionalai ir padarykime apžvalgą iš serijos „kas, kur, kaip, kada“.
Kiekvienam pagal skonį
Lemiamą įtaką šio žanro susiformavimui turėjo JAV juodaodžių vergų liūdna darbo muzika bei religinės jų giesmės – spiričiueliai. Džiazo muzikoje susiliejo Vakarai, jų instrumentuotė, bei Afrika ir iš jos kilusių gyventojų muzikalumas, svingo pojūtis, ugningas temperamentas.
Nors geriausiais džiazo meistrais visados buvo laikomi juodaodžiai, baltieji dažnai neatsispirdavo šios muzikos traukai. Žinoma, jų džiazas visados buvo ramesnis bei vėsesnis.
1915 m., tradicinio džiazo laikais, susikuria baltųjų ansambliai – diksilendai. Šalia jų taip pat karaliavo įvairūs atlikimo stiliai, pvz.: Čikagos, N. Orleano.
Po tradicinio laikotarpio ateina metas moderniajam, dar vėliau – avangardiniam džiazui.
Pastarieji du buvo tikra revoliucija. 6 dešimtmetyje barus bei kavines užvaldo bebopas, kurio išskirtinis bruožas – intensyvi ritmika, ši rūšis ypač patiko intelektualams ir mokslininkams. Bene populiariausia pavardė to meto džiazo pasaulyje buvo Dizzis Gillespis.
Apie bebopo laikų šėliones, narkotikams ir alkoholiui neabejingus džiazmenus bei bandus galima paskaityti garsiojo amerikiečių rašytojo J. Kerouaco knygoje „Kelyje“.
Naujųjų laikų džiazas gerokai nutolęs nuo jo pirmtakų kurto. Prieš keletą dešimtmečių gimė free funk ( džiazas + funky ), hip hop, pop, rap džiazas.
Žodžio džiazas ( jazz ) reikšmė ir kilmė nėra iki galo išaiškinta. Tai JAV “slengo” žodis, o tokių žodžių reikšmę atsekti yra ypatingai sunku. Manoma, kad jazz galėjo kilti iš panašaus skambesio jasm, reiškiančio dvasią, energiją bei jėgą. Tshiluba kalboje jaja reiškia priežastį šokiui, Temne žodis yas verčiamas kaip labai energingas.
Patinka improvizuoti
Džiazas – muzikos stilius, improvizacinė muzika. Ji nepripažįsta jokio išankstinio pasirengimo: kartu ir grojama, ir kuriama.
– Dėl to džiazas man ir patinka“ – pareiškia Vilniaus licėjuje besimokantis Jonas. Juo paauglys pradėjo domėtis prieš metus. Po teisybei – ne tik domėtis, bet ir mokytis atlikti. „ Groju namie bei gitaros pamokose. Išmokau pakankamai greitai, bet koncertuoti – dar nekoncertuoju. Tam esu dar pakankamai žalias.
Kodėl toptelėjo tokia idėja – išmokti groti džiazą. Kažkas rekomendavo?
– Kartą pamačiau bliuzo dvylikataktę, patiko ir tada nusprendžiau išmokti tai sugroti.
STOP. Kas nors galėtų neįsikirsti prie ko čia bliuzas ir kažkokia dvylikataktė.
– Matai, patsai džiazas yra viena bliuzo šakų. Na, o bliuzas paremtas griežta 12 taktų struktūra. Dėl to pastarasis tarsi sukasi ratu ir kiekvienas grupės narys žino, kaip jam improvizuoti,“ – termino vingrybes išaiškina licėjistas.
Koncertas licėjuje
Jono klasės draugas Julius džiazu susidomėjo netyčia: „Gyvenimas privertė, mokykloje prieš porą metų reikėjo jo klausyti pamokų metu. Patiko ir vėliau pradėjau domėtis. Kažkada seniai mėgau hip- hopą, dabar tik džiazą bei roką.”
Iš geriausių džiazo atlikėjų 17 – metis išskiria Ornette Coleman, John William Coltrane, Miles Davis bei Charlie Parker.
Į nuomonę, kad šios muzikos klausosi labiau išsilavinę asmenys, Julius reaguoja kritiškai: „ Aš pats jokio muzikinio išsilavinimo neturiu. Žinoma, norėdamas įsigilinti į džiazą, privalai kažkiek gaudytis muzikos žanrų gausybėj, nes čia yra sudėtingų dalykų.“
Domiesi džiazu, ar nenorėtum pats pradėti mokytis atlikti šią muziką?
„Šiaip norėčiau, bet… Norai ne visada sutampa su galimybėmis. Žinoma, mokėti groti yra smagu, bet tam reikia daug dirbti, o aš, deja, turiu kitokių užsiėmimų.”
