Ieškojau priekaištų priežasčių savo elgesyje. Nagrinėjau visas galimas išeitis ir bandžiau tobulinti jausmus, mintis ir elgesį. Visiškai neutralizuoti nuoskaudos neįmanoma.
Nuoskauda kyla tada, kai kas nors elgiasi ne taip, kaip mes tikimės.
Mes dažnai norime, kad pasaulis būtų sutvarkytas taip, kaip patogiau mums.
Aplinkinių jausmus, mintis ir elgesį nesąmoningai „programuojame“ pagal savo norus, o jei tai mums netinka – tai vertiname kaip įžeidimą.
Už patirtą skriaudą mums itin maga atkeršyti. Mes pradedam ieškoti tokios bausmės, kad žmogus mus prisimintų “visą gyvenimą”.
Pasakome tai, kas labai įskaudina kitą žmogų. Siekiame padaryti taip, kad asmuo nebenorėtų su mumis susitikti, nebendrautų, nedirbtų šalia ir negyventų. Tai rodo, kad mes pripažįstame tik savo poreikius, visiškai atsisakydami juos derinti su aplinkiniais. Toks požiūris neišvengiamai skatina mus nuolat patirti nusivylimą, dvasinį skurdą ir, žinoma, karjeros žlugimą.
Psichologai pataria, kad galvojant apie kieno nors poelgius, reikia vadovautis mintimi, jog gali būti ir kitaip. Taip pat siūloma manyti, kad nėra absoliutaus blogio ir absoliutaus gėrio.
Manyti, kad viskas yra reliatyvu ir kinta priklausomai nuo aplinkybių yra pakantumo šaltinis.
Tik tuomet mes nejusime aštraus nusivylimo. Tada ir tik tada atotrūkis tarp to, ko mes norime, ir to, kas iš tiesų yra, bus minimalus, vadinasi nebus pagrindo nusivilti.
Gyvenimas sudėtingas, ir tikrai dažnai pirmoji reakcija į netikėtą žodį ar poelgį būna skriaudos jausmas ir įsiūtis.
Bet antroji reakcija – apmąstymas to, kas įvyko. Apmąstę juntamą skriaudą, turėtume padaryti išvadą – galbūt mūsų lūkesčiai buvo pernelyg griežti ir juos reikėtų koreguoti. Supratus, kad apsirikta, labai sveika įsižeisti ant paties savęs.
Nuoskauda sukelia stiprų stresą. Todėl svarbu sutramdyti pirmąjį protrūkį – suimti save į rankas, atsipalaiduoti. Kitų žmonių kalbos iš tikrųjų negali supykdyti ar suerzinti mūsų, jeigu nesileisime išvedami iš pusiausvyros. Tik tada galėsime apmąstyti skriaudą, sumažinti neigiamus jausmus.
Įžeidumas – silpnųjų dalia.
Neigiamos emocijos kuria neigiamą energiją, kuri iš mūsų atima gyvybingumą, entuziazmą, jėgą, pasitikėjimą ir stiprią valią. Esant blogiems pojūčiams mus apima negatyvios mintys, kurios slopina optimizmą ir mes pasineriame į savigailą.
Liūdesio ašaros yra naudingos, tačiau savigailos ašaros nugramzdina mus į kančią. Jos nieko neišsprendžia, tik užtvindo mus ir mūsų sielą užteršia. Stiprus žmogus pasitiki savimi, todėl neįsižeidžia. Padėti tokiam tapti gali tik sveikas mąstymas.
Josephas Murphis pasiūlė gerų santykių su aplinkiniais visraktį, remdamasis Šventuoju raštu.
„Neteiskite, kad nebūtume teisiami. Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami, ir kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikėta.“ (Matas 7:1-2).
Jeigu norime palaikyti draugiškus santykius su aplinkiniais, reikia vadovautis išmintimi. Teisti reiškia galvoti, mintyse priimti nuosprendį ar padaryti išvadą.
Mintis, kurią mums sukelia kitas asmuo, yra mūsų mintis, nes tai mes sugalvojome.
Pašalinis asmuo Tau gali sugadinti nuotaiką tik vienu būdu – per Tavo mintis. Jei Tave pagauna pyktis, vadinasi, mintyse įvyko šie procesai: susimąstei apie tai, kas buvo pasakyta, nusprendei supykti ir duoti valią emocijoms, po to ryžaisi veikti: tikriausiai atsilyginai tuo pačiu ir nemandagiai atsikirtai.
Gėris, kurį darome kitiems sugrįžta mums kaip atpildas, blogis, kurį darome – taip pat atsigręžia prieš mus. Kai žmogus negarbingai elgiasi ir ką nors apgaudinėja, iš tikrųjų jis negarbingai elgiasi ir apgaudinėja save.
Nuoskauda mažėja asmeniui įgyjant emocinę brandą. Tai reiškia, kad Tau tampa svetimas vaikiškas užsigavimas, išgirdus aplinkinių kritiką ir nemalonias pastabas. Kritiką priimti yra tikrai nelengva. Atsikirsti tuo pačiu reiškia nusileisti iki žeminančios kritikos lygio ir užsikrėsti bloga kito žmogaus nuotaika.
Kaip bendrauti su sunkiais žmonėmis? Sunkūs žmonės – tai “išsiderinusios”, psichinę pusiausvyrą praradusios asmenybės. Jie pasidavę blogai įtakai. Dauguma jų – psichiniai prasikaltėliai, mėgstantys ginčytis, nedraugiški, vaidingi, ciniški ir nepatenkinti gyvenimu.
Ką tuomet Tau daryti, bendraujant su tokiu asmeniu? Siūloma į blogį atsakyti gėriu. Tai padeda susikurti šarvus, kurie apsaugos mus nuo sunkios ir atstumiančios jų elgsenos.
Sunkumai, kurie mūsų nesužlugdo, mus sustiprina. Tai tikrai nėra lengva. Mes viduje esame tokie maži vaikučiai ir pradedam gailėti savęs, pykti ir jausti nuoskaudą aplinkai, žmonėms, kad jie tokie neteisingi…
Pabudusi ryte turiu du pasirinkimus: „Būti laiminga arba būti nelaiminga.“ Visuomet pasirenku pirmąjį variantą ir neleidžiu kitiems sudrumsti savo sielos vidinės laimės, ramybės ir lengvumo. Linkiu ir Tau stiprėti emociškai. Aš tikiu – Tu gali.
Sėkmės, meilės ir kantrybės.
Visada Tavo ir su Tavimi,
Rasa Kuodytė – Kazielienė.
Rašykite psichologei kuodyte@centras.lt. Atsakymai bus publikuojami DELFI GATVĖJE.
