Nors atrodo, kad šilti orai ir peršalimas – nesuderinami dalykai, rizika per karščius pasigauti kosulį ar slogą ne ką mažesnė nei žiemą. Didžioji darbo dienos dalis, praleista kondicionuojamose patalpose, poilsio trūkumas ir bandymas „atsigriebti“ per savaitgalį – silpnina imunitetą ir įžiebia žalią šviesą ligoms. Kas slepiasi už peršalimo ligų, kaip nesusigadinti vasaros atostogų ir kokių prevencinių priemonių imtis?
„Peršalimo ligomis sergame ne tik šaltuoju metų sezonu, bet ne ką mažiau ir pavasarį bei vasarą. Pavyzdžiui, karštą dieną nusimaudžius dar nespėjusiame įšilti jūros ar ežero vandenyje, padirbėjus patalpoje su kondicionieriumi, kurio temperatūra nustatyta gerokai žemesnė nei lauke, išgėrus daug ypač šaltų gėrimų – tai lengviausias kelias, kaip sumažinti savo imuniteto gynybą. Įdomu tai, kad peršalimo ligomis vasarą dažniau suserga ne senjorai, kurie vasaras praleidžia gamtoje, bet darbingo amžiaus žmonės, didžiąją dienos dalį praleidžiantys uždaroje, kondicionuojamoje aplinkoje“, – pažymi Kristina Šnirpūnienė, „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Per didelis temperatūrinis kontrastas
Vaistininkė aiškina, kad nors peršalimo ligas sukeliančių virusų šiltuoju metų sezonu mūsų aplinkoje yra gerokai mažiau nei žiemą, bet įvairūs aplinkos faktoriai sudaro sąlygas virusams puikiai veikti ir vasarą.
„Drastiški temperatūrų skirtumai žmogaus organizmą veikia kaip stresas, todėl jis nespėja adaptuotis. Ne veltui dažniausiai susergama rudeniop, kai orai ima vėsti bei po žiemos, kai orai pradeda šilti. Tad rekomenduoju stiprinti imunitetą laikantis rutinos, grūdinantis ir vengiant staigių temperatūrų pokyčių. Pavyzdžiui, po visos darbo dienos kondicionuojamoje patalpoje išėjus į lauką, kur oro temperatūra kur kas didesnė. Taip pat patarčiau vengti piktnaudžiavimo šaltais gėrimais su ledukais, besaikio ledų valgymo, šalto ežero, kai esate įsikaitinę“, – aiškina K. Šnirpūnienė.
Dažniausi simptomai, kuriais skundžiai persišaldžiusieji – gerklės skausmas, paburkusi nosis, kosulys, galvos skausmas, silpnumas, mieguistumas. Juos gydyti vaistininkė rekomenduoja geriant daug šiltų skysčių, leidžiant sau pailsėti.
Svarbu kreiptis laiku
„Kad ir kaip nenorėtume sugadinti taip lauktų atostogų, tačiau saulė, geras oras ir net vaistai kartais nepadeda, todėl svarbu nepavėluoti laiku kreiptis į gydytoją, kad virusinė infekcija nesikomplikuotų į bakterinę. Jei sloga ar kosulys užsitęsė ilgiau nei savaitę, karščiuojate ilgiau nei penkias dienas, o bendra savijauta prastėja, būtina pasirodyti pas gydytoją“, – patarimais dalijasi vaistininkė.
K. Šnirpūnienė primena, kad vaistai turėtų būti laikomi 15–25 laipsnių temperatūroje, vėsiausioje vietoje, kur nėra tiesioginių saulės spindulių arba šaldytuve. Kelionių lėktuvu metu vaistus reiktų transportuoti rankiniame bagaže.
Dėl netinkamo vaistų laikymo ir transportavimo vaistai gali išsilydyti, sustingti, keistis jų cheminė sudėtis, mažėti veiksmingumas.
Kaip nesirgti ištisus metus?
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė dalijasi, kad norintieji stiprinti imunitetą ir gerinti sveikatą ypač turėtų atsigręžti į kelis šimtmečius žinomus grūdinimosi įpročius.
„Pilnavertė mityba, subalansuotas poilsis, sportas gamtoje, grūdinimasis ištisus metus tikrai padėtų būti sveikiems ir vasarą, ir žiemą. Pradėti grūdintis galima nuo mažų žingsnelių, pavyzdžiui, šalto rytinio dušo. Maudytis šaltame duše ilgai nereikia – užtenka vos poros minučių. Jeigu per sunku, galima pradėti ir nuo apsitrynimo šaltu rankšluosčiu bei taip po truputį pratinti visą kūną. Svarbiausia, kad po nusimaudymo šaltame duše jaustumėtės gerai“, – dalijasi vaistininkė K. Šnirpūnienė.
Yra ir daugelis kitų grūdinimosi būdų: pasivaikščiojimai ir žygiai, mankšta lauke, miegas prie praviro lango, pirtys, braidymas basomis po rytinę rasą, eterinių aliejų aromaterapija. Įdomu tai, kad grūdinimosi įpročiai susiformuoja tik per keletą mėnesių, o nutraukus procedūras, užtenka 2–3 savaičių, kad vėl nejaustume jų poveikio.
Peršalimą maišo su kitomis ligomis
„Neseniai į mane kreipėsi moteris, grįžusi iš kurorto Italijoje ir besiskundžianti silpnumu, galvos skausmu, lengvu pykinimu, gausiu šaltu prakaitavimu. Ji galvojo, kad kelionės metu susirgo kokia nors virusine liga. Vis tik, pagal simptomus ir tai, kad Italijoje buvo labai karšta, jai buvo nustatytas perkaitimas, o ne peršalimas“, – pavyzdžiu dalijasi vaistininkė K. Šnirpūnienė.
Ji pažymi, kad panašūs į peršalimą yra ir šilumos arba saulės smūgio simptomai, tik jie pasireiškia iš karto, o ne po kelių dienų. Šilumos smūgio požymiai – galvos skausmas, pykinimas, dažnas pulsas, karšta oda, aukšta temperatūra. Perkaitusio žmogaus būklė pagerėja, jį perkėlus į vėsią patalpą, duodant atsigerti vėsaus mineralinio vandens, dedant ant kūno šaltus kompresus.
