Šiemet Lietuvos nacionalinės „Eurovizijos“ atrankoje „Pabandom iš naujo“ pirmą kartą savo jėgas išbandė atlikėjas Matas Lenktis save pristatantis Matt Len sceniniu vardu. Nors televizijos scenoje jis naujokas, muziką kuria ir atlieka jau nuo paauglystės. Šiandien savo klausytojams atlikėjas pristato gaivią keltišku folkloru alsuojančia dainą „Midnight Train“ apie tremtį ir kelionę į nežinomybę.
Sėkmingai pasirodei pirmajame „Eurovizijos“ atrankos etape, kaip jautiesi po debiuto televizijoje ar rezultatas atitiko lūkesčius?
Smagu pagaliau pasidalinti savo kūryba su daugybe žmonių. Buvimas ant didelės scenos man yra ypatingas jausmas kurio visada norisi daugiau. O lūkesčių niekada nepasivyti, visada gali būti geriau.
Po pirmojo pasirodymo sulaukėme daug palaikymo, patarimų, tai labai džiugina ir skatina. Todėl ruošiantis pusfinaliui jau dirbame su didesne komanda ir rytoj „Eurovizijos“ scenoje išvysite patobulintą pasirodymą. Su kiekvienu pasirodymu augame, tobulėjame ir pasirodome užtikrintai. Ribų siekiant savo tikslų nėra.
„Eurovizijos“ atrankoje dalyvauji su paties parašyta daina „Midnight Train“. Kaip nusprendei, kad nori dalyvauti šiame konkurse ir kokia yra šios dainos žinutė?
Visada mėgdavau atsisukti Lietuvos „Eurovizijos“ atrankas, užmesti akį ir dažnai apimdavo jausmas, kad galėčiau ir aš ne prasčiau, gal net geriau. Šiais metais ėmiau ir nusiunčiau dainą kuri iš tikro pati save pasirašė. Labai natūraliai ši daina atėjo pro mano pirštus grojant gitara, niūniuojant šį bei tą. Dainos žinutė yra skirta mūsų protėviams atminti. Tremtiniams traukinio vagone riedančius į nežinomybę. Noriu atkurti tą jausmą, išgirsti ir pajusti tą šaltą traukinio vagoną.
Kas tau yra svarbiausia, kuriant muziką?
Emocija, be jos dingsta visa muzikos magija. Tuomet užburianti melodija ir dinamika.
Kokia buvo tavo pažintis su muzika iki šio momento?
Visada svajojau tapti atlikėju, bet nuo pat mažens man sakydavo, kad balsas ne visiem duotas ir kažkodėl suvokiau, kad aš ne išimtis. Atsimenu įrašinėdavau savo balsą elektroniniame žadintuve, kuriuo galima buvo tai padaryti. Ir klausydavau savęs, mėgdavau dainuoti ant viršaus naudodamas žadintuvą instrumento pavidalu. Tokios mano ankstyvos vaikystės pažintys su muzika, o paskui įstojau į muzikos mokyklą, kurios niekaip nebaigiau dėl intensyvaus kraustymosi paauglystėje. Pasiilgęs muzikos pradėjau mokytis groti privačiai pas mokytoją, o dainuodavau kai turėjau laisvo laiko ir privatumo namuose nuo 14 metų. Kiek pamenu muzika man visuomet atnešdavo begalinės laisvės jausmą su kuriuo noriu sieti visą savo gyvenimą.
Studijavai Londone Mander Portman Woodward koledže, kodėl nusprendei išvykti studijuoti į užsienį? Papasakok plačiau apie šią patirtį.
Na reikėjo kažką pasirinkti studijuoti, kad galėčiau pamojuoti diplomą tėvam priešais veidą ir tarti „Ar jau galiu dabar savo svajonių siekti?“. Žinoma tikrai gavau daug naudingos patirties ir žinių, bei praturtinau savo požiūrį į meną už ką aš esu labai dėkingas savo tėvams, bet muzika yra tas tikrasis mano traukinys kuriuo man lemta važiuoti.
Išbandei ne tik užsienio siūlomas galimybes ir po studijų grįžęs į Vilnių įkūrei tatuiruočių saloną, kaip gimė ši idėja?
Na po tokių meniškų studijų norėjosi jas kažkur ir panaudoti, grįžus vasarą dirbant baruose supratau, kad nebenoriu dirbti darbo kur mokamas prastas valandinis atlyginimas ir kontroliuojamas mano laikas. Ėmiausi mokytis verti auskarus ir norėjau pereiti į tatuiruočių verslo sferą. Sėkmingai tą padarius ir atidariau savo tatuiruočių saloną „KuroNami tattoos“ kuriame iki dabar laimingai darbuojuos turėdamas kūrybinę laisvę ir šaunius ir talentingus kolegas.
Kas tave įkvepia, kokius atlikėjus mėgsti klausyti?
Na trumpai tariant Muzika, motociklai ir tatuiruotės (ir kitos kūno modifikacijos). Skamba kaip klišinis rokerio apibūdinimas. Bet nieko negaliu dėl to padaryti, nesiskundžiu.
Mėgstu klausyti atlikėjo Kaleo, jų kūrinys „Way down we go“ visuomet bus klasikinis mano karaoke vakarėlio pasirinkimas. Kartais kelyje mėgstu pasileisti country muzikos, tamsaus bliuzo ar psichodelinio roko. Iš tiesų galiu vardinti ir vardinti, mėgstu labai daug įvairių žanrų išskyrus dabartinio POP, kuris verčia mane susigrūsti atsuktuvą į ausų būgnelius.
Vaikystėj daug klausiau Linkin Park, Eminem ir dabar neseniai atradau, kad klausydavau ir Bloodhound Gang, Limp Bizkit, tik nežinojau tuo metu kaip jie vadinosi.
Kaip įsivaizduoji savo ateitį muzikos industrijoje po šio konkurso? Ar planuoji išleisti albumą?
Taip, po šio konkurso, turint daugybę klausytojų būtinai išleisiu daug daugiau dainų. Nemažai jų tik ir laukia įrašų studijos, paslėptos mano garso užrašinėje. Nekantrauju kibti į savo svajonių darbą.
