„Veidas yra puiki terpė pamatyti gyvenimo istoriją“, – sako veidotyros specialistė Valentina Paliliūnė. Pasak jos, veidotyra leidžia suvokti asmeninius veikimo principus, kurie atsispindi veide. Nors tūkstančius metų skaičiuojanti mokslo šaka neretai yra vertinama skeptiškai, vis daugiau lietuvių renkasi pažinti save atlikdami veido analizes.
Veidotyros ištakos ir principai
Veidotyros, kitaip dar vadinamos fiziognomika, ištakos siekia Senovės Kiniją. Jau tuo metu buvo pastebėtos tam tikros tendencijos žmonių veiduose ir jų sąsajos su charakterio ypatumais. Nors pradėjo dešimtys amžių, kaip teigia veidotyrininkė V. Paliliūnė, didelių pokyčių neįvyko: „Yra kertiniai veido bruožai, kurie atneša tam tikras charakteristikas. Jos gali keistis, bet nepakis kardinaliai.“
„Žmogus, turintis „riterio“ nosį (tokia nosis, kuri turi nedidelį kalniuką), bus labai užsipyręs, kategoriškas, patikimas, jam bus svarbus žodžio laikymasis. Jis elgsis kaip tikras riteris. Tam tikros būdo savybės, papildoma charakteristika gali atsirasti su kitais veido bruožais, bet bazė apie riteriškumą išliks. Jos reikšmė nėra kardinaliai besikeičianti metai iš metų“, – teigia specialistė.
Ir nors dabar žmonės nebeatrodo taip, kaip Senovės Kinijoje, ir bruožai per laiką natūraliai kito, pagrindinių veido bruožų reikšmės nėra stipriai pasikeitusios. Tačiau tai nereiškia, kad visi žmonės, turintys „riterio“ nosį bus užsispyrę. V. Paliliūnė pabrėžia, kad negalima apie žmogų spręsti pagal vieną veido bruožą. Svarbu yra tai, kaip jis koreliuoja su kitais ir atsiskleidžia veide. „Labai svarbus balansas ir atrasti tai, kas veide dominuoja ir kaip tai žaidžia“, – sako ji.
Gintarės Baradinskės nuotrauka
Veidas atspindi žmogaus prigimtį
„Pirminis įrankis, kuris reaguoja į tai, kas vyksta mūsų gyvenime, yra veidas. Jeigu mes pikti, mes susiraukiame, jei mes laimingi – šypsomės, jei pesimistiškai žiūrime į gyvenimą – mūsų lūpų kampučiai svyra žemyn“, – paklausta, kodėl veidas yra daugiausiai apie žmogų pasakanti kūno dalis, atsako V. Paliliūnė.
Kaip teigia veidotyros specialistė, kiekvieno žmogaus veide dažniausiai dominuoja ir į akis krenta trys veido bruožai. Didelė tikimybė, kad aplink juos ir suksis asmenybė. „Tai labai individualu, tai, kas dominuoja tavo veide ir bus apie tave ir tavo prigimtinę sistemą“, – pasakoja pašnekovė. Tačiau lygiai taip pat svarbu yra atkreipti dėmesį ir į detales: „Jeigu visame veide dominuoja tam tikri dalykai, bet kažkur yra maža smulkmenėlė, kurią galime pamatyti veide, ji gali būti fragmentinė žmogaus gyvenime. Tik detaliai analizuojant galima pastebėti tam tikras veido detales ir kabliukus, kurie padeda išlukštenti žmogaus asmenybę.“
Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kuri veido zona iš trijų yra labiausiai išreikšta. Nuo nosies galiuko iki smakro pabaigos yra veiksmo zona. Pasak V. Paliliūnės, jei ši zona yra plačiausia ir ilgiausia, reiškia tai bus veiksmo žmogus, jis norės fiziškai išsikrauti. Jeigu nuo nosies galiuko iki antakio vidurio – žmogus bus labiau empatiškas, kūrybiškas, nestokos meninio polėkio. Jei labiausiai išreikšta zona yra nuo antakių iki kaktos pabaigos – tai yra logiškai mąstantis, kažką akademiškai bandantis atrasti žmogus.
Specialistės teigimu, veido bruožai gali atskleisti charakterio bruožus, stiprybes bei silpnybes, karjeros galimybes, parodyti baimes bei rizikos toleravimo lygį. Atlikta veido analizė padeda suprasti, kaip žmogus elgtųsi tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, kilus gaisrui pultų į ugnį gelbėti žmogų ar kviestų pagalbą?
Gintarės Baradinskės nuotrauka
Veido analizių metodika
V. Paliliūnė teigia, kad ne visada veido bruožų analizės, atliktos matant tik žmogaus nuotrauką, būna tikslios. „Kai pamatai žmogų gyvai arba nuotoliu gali pasikeisti tam tikti dalykai kardinaliai nuo to, ką matai nuotraukoje. Nuotraukoje gali būti užfiksuotas momentas. Todėl labai svarbu pamatyti žmogų gyvai, nes tai gali atskleisti papildomų ir labai svarbių aspektų. Tai automatiškai palieka mažiau vietos interpretacijai. Labai svarbus yra ir pokalbis su žmogumi, nes galima pagilinti, paklausti, atrasti informaciją. Kai turi ryšį su žmogumi, tai duoda daug didesnių rezultatų“, – pasakoja pašnekovė.
Kalbėdama apie veido bruožų pokytį žmogui bręstant ir augant specialistė nerekomenduoja daryti analizių vaikams iki 6 metų, nes tokio amžiaus vaikų veidai labai sparčiai keičiasi. Tačiau matomas pokytis įvyksta ne tik vaikystėje: „Jeigu keičiasi žmogaus bruožai, kas yra visiškai natūralu, keičiasi ir žmogaus charakteris. Netgi pasižiūrėjus nuotraukas, kartais žmogus vaikystėje, paauglystėje ir suaugystėje atrodo kaip skirtingi žmonės. Galima pamatyti tendencijas, kaip tu keitiesi ir kaip keičiasi charakteris. Nosis ir ausys auga ir keičiasi visą gyvenimą. Tai vieni iš bruožų, kurie nuolatos keičiasi, tačiau jeigu tu turėjai platų žandikaulį, tai didelė tikimybė, kad jis labai daug nesusiaurės.“
Gintarės Baradinskės nuotrauka
Veidorytos praktinis pritaikymas
Pasak V. Paliliūnės, veidotyra gali būti pritaikoma daugybėje sričių – tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Ši mokslo šaka atskleidžia prigimtines žmogaus savybes, kurias žinant galima lengviau priimti tiek savo, tiek kito esybę.
„Tai gali padėti suprasti artimą žmogų, su kuriuo tu gyveni, dirbi, bendrauji. Galbūt tas žmogus ne specialiai tave erzino, o tiesiog tai yra jo charakterio ypatumas ir galbūt jam tikrai yra sunkiau suvaldyti tam tikrus impulsus, prie kurių jis yra pripratęs visą gyvenimą. Tai duoda daug daugiau atlaidumo sau ir kitam žmogui, kai tu žinai, kaip veikia tavo sistema“, – teigia pašnekovė.
Mokėjimas skaityti žmogaus veidą lyg atverstą knygą gali padėti rasti tinkamą žmogų į tam tikrą poziciją profesiniame gyvenime. „Jeigu tau reikia lyderio, tu ieškai žmogaus su plačiu žandikauliu. Jei lankstaus komandos nario – ieškai žmogaus siauresniu žandikauliu. Geriau komunikuos tas žmogus, kuris turės putlesnes lūpas. Siauresnės, plonesnės lūpos rodo, kad žmogus labiau mėgs dirbti vienas“, – apie žmogaus duotybes pasakoja V. Paliliūnė.
Tačiau veidotyrininkė akcentuoja, kad svarbi yra ir aplinka, kurioje žmogus augo. Galbūt žmogus iš esmės gali būti lyderis, bet augo aplinkoje, kuri jį slopino, todėl lyderio savybės gali būti užslėptos. Jei žmogus turi siaurą žandikaulį, tai nereiškia, kad negali vadovauti, tai tiesiog reikalaus iš jo daugiau pastangų. Tas žmogus, kuris turi platesnį žandikaulį, tai natūraliai padarys lengviau.
Gintarės Baradinskės nuotrauka
Veidotyra Lietuvoje
Kaip teigia V. Paliliūnė, Lietuvoje susidomėjimas veidotyra auga, vis daugiau žmonių bando pažinti ir gilintis į save per įvairias sistemas. Tai yra nebūtinai per veidotyrą, bet ir psichoterapiją, terapiją, numerologiją.
„Iš tikrųjų žmonės domisi, nori, jiems smalsu. Truputėli baisu būna apie save išgirsti ne dėl to, kad tu pasakai kokius baisius dalykus analizės metu, bet dėl to, nes visada labai sunku atsukti veidrodį į save. Kalbėti apie paviršinius dalykus yra lengva, bet kai tu palieti gylį ir kas yra tavo viduje, ypač jei užkabini kažkokius vaikystės dalykus, išgyvenimus, kuriuos tu pamatai žmogaus veide, tai gali būti labai jautru ir nepatogu. Mes kartais nesąmoningai bandom save apsaugoti nuo diskomforto. Yra sveikintina kai žmogus gilinasi į save“, – pasakoja specialistė.
Paklausta, ar Lietuvoje galima uždirbti ir komfortabiliai gyventi iš šios sferos, pašnekovė atvirauja, kad viskas yra įmanoma, bet tai reikalauja nemažai darbo. „Viskas priklauso nuo aktyvumo socialiniuose tinkluose, jei drąsiai kalbėsi ir priminsi apie save bei savo paslaugas, paklausa bus“, – teigia V. Paliliūnė.
Skeptišką požiūrį į šią profesiją ir veidotyrininkų lyginimą su būrėjais V. Paliliūnė vertina kaip baimę to, su kuo nesi susipažinęs: „Aš nesakau žmogui jo ateities, aš nesistengiu jo programuoti kažkam. Aš pasakau apie ką jis yra dabar, ką jis turi, ką jis gali su tuo padaryti, kaip atpažinti savo privalumus ir trūkumus. Žmonėms nėra to tokio didelio šoko, nes jie kiekvieną dieną mato save veidrodyje, jie žino savo veidą, bet jie nežino, kas už to slepiasi ir ką tai reiškia.“
