Puolėja Rasa Imanalijeva (23 m.), tituluojama geriausia šalies futbolininke, dėl meilės spardytis paaukojo gerai apmokamą finansininkės darbą Anglijoje ir persikėlė į Šiaulius, kur, gyvendama kukliame daugiabučio kambarėlyje, taupo kiekvieną centą, bet gali žaisti mėgstamiausią žaidimą.
Ar jau turi panele.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųsk ją ir gauk visas naujienas pirmoji!
„iOS“ versija
„Android“ versija
Anksčiau Rasa buvo krepšininkė, tačiau yrant komandai, ji sulaukė pasiūlymo prisidėti iš Šiaulių futbolo merginų komandos „Gintros-Universitetas“ trenerio. Iš mamos namų mergina persikėlė į sporto internatą „Vijolė“. „Skamba ir juokingai, ir graudžiai, nes visą savaitę sėdi bendrabutyje, o savaitgalį ir toliau šeimos nematai, nes varžybos. Iš pradžių tikrai nekaip sekėsi perprasti žaidimo sistemą, grįžusi namo griūdavau į lovą ir iki paryčių mąstydavau, kuo čia viskas baigsis.“
„Netrukus ėmė labai sektis. Komanda skynė vieną pergalę po kitos, kone visų varžybų rezultatai baigdavosi 10:0 mūsų naudai. Buvome daugkartinės Lietuvos čempionės, kurios per aštuonerius metus nė karto nepralaimėjo! Tai ir gerai, ir blogai, nes neturėdamos lygiaverčių varžovių savo šalyje, netobulėjome ir nuo užsienio komandų amžinai gaudavome į kaulus. Prieš dvejus metus mano rezultatai (mergina įmušė net 36 įvarčius) net pelnė neeilinį titulą – buvau išrinkta geriausia Lietuvos futbolininke, apdovanojimą iškilmingoje ceremonijoje man įteikė Vilniaus rotušėje.“
Visgi medaliai ir laimėjimai neatnešė turtų – visą laiką Rasą išlaikė tėvai. „Kol studijavau ekonomiką, dar galėjau guostis tuo, kad mokausi, bet gavusi diplomą pajutau poreikį ką nors keisti. Apsisprendžiau emigruoti ir ieškoti darbo pagal specialybę. Sekėsi puikiai, perspektyvos – tobulos, pinigai – kokių anksčiau neregėjau. Pirkau drabužius, ėjau į kavines, bet… kojos net drebėjo, kaip norėjosi žaisti futbolą. Nesportavęs žmogus to nesupras. Jausmas labai keistas – tiesiog neištenki savyje, viskas nebepatinka, nori tik futbolo ir nieko kito.“
Dabar Rasa vėl beveik grįžo į internato laikus. Kambarį daugiabutyje ji dalinasi su dar dvejomis futbolininkėmis. Būstą apmoka komanda, pragyvenimas nekainuoja – futbolininkės gauna nemokamą maitinimą valgykloje, tačiau savo reikmėms geriausia šalies futbolininkė neuždirba nieko. Net ir žiūrovų, dėl kurių būtų verta aukoti savo finansinę padėtį, beveik nėra! „Jei saujelė žiūrovų susirenka – jau gerai.“
„Širdžiai neįsakysi. Kam tie pinigai ir kostiumėliai, jei visa širdimi nori lakstyti po veją, įlindusi į futbolininkės treningus?“ – įsitikinusi Rasa, ir ketina tęsti savo futbolininkės karjerą, laukdama geresnių laikų. „Viskas todėl, kad niekas apie mūsų varžybas nežino, nes trūksta reklamos. Tačiau tikiu, kad kada nors tai pasikeis.“
Sužinokite portalo panele.lt naujienas pirmieji ir skaitykite žurnalą „Panelė“! Trims portalo skaitytojams, užpildžiusiems anketą, dovanosime 3 mėn. žurnalo „Panelė“ prenumeratą.
