Jaunieji „Panelės” skaitytojai neatsimins. Tuo tarpu vyresnieji šią naujieną pasitiks su džiugesiu, „chlapūškėmis” bei diušės putojančiu limonadu! Jubiliejiniame „Panelės” žurnale birželio mėnesį atgimsta dvi legendinės personos viename asmenyje: san. (technikas) RAULAS ir kuklusis, išmintingasis VEZUVIJUS!
Raulas daug kam gali asocijuotis su „Panelės” jau apdainuotu veikėju iš Azerbaidžano, tačiau viena raidė skiria nepamatuojamai daug. RAULĄ užpatentavo san. (technikas) – ironiškasis žurnalo poetas, baigęs savo karjerą prieš keletą metų. Tiesa, pats jis kurdavo rečiau, nei skaitytojai, tačiau eilėraščių interpretacijas pateikdavo tikrai smagias ir nučiuožusias.
1998-aisiais gautas skaitytojos eilėraštis, kurio skirtingos variacijos prunkšti priverčia ir dabar:
„Mano batai buvo trys
Vienas dingo, akiniai.
Aš su vienu akinys
Niekur eiti nerūkau”
San. Raulo komentaras:
„Ir šaunuolis, kad nerūkai – nesveika. O pati „nerišlioji” poezija – tai nieko nauja. Mano kolega Ženia dar mokykloje per „matiekos” kontrolinius tokius eilėraštukus kurpė. Ir nieko, žmogumi tapo – labai perspektyvus santechnikas. O štai Eglės ir Rasos iš Vilniaus eilėrasčiai pralinksmino.” Paskaitykite porą jų:
„Nuvingiavo ir negrįžo
Na bet ir nereikia
Nes vis viena jau šiandiena
Nebėra kas veikia”
Vezuvijus: „Kažkaip labai atsainu, „tipo” – „ai, dzin”. O šis man ypač patiko:”
„Pasaulis toks
Spalvingas.
Toks mielas
Pinigai
Irgi spalvingi.
Tik
Mielesni.”
NEPRAŽIOPSOK kūrybinio šanso! Siųsk savo šedevrus jau dabar [-[0]-] , o san. Raulas juos būtinai įvertins jubiliejiniame „Panelės” žurnale!
