Ryški, stilinga, plačiai besišypsanti ir šmaikšti – suprantama, kaip 25 metų Agnei Kulitaitei pavyko instagrame suburti daugiau 36 tūkst. sekėjų. Net gatvėje Agnę sutikus norisi prieiti, užkalbinti ir tapti jos drauge!
Knyga, kurią rekomenduotum perskaityti kiekvienai paauglei.
Visos ,,Hario Poterio“ dalys. Nesileisk į kosmetikos ir sekso pasaulį per anksti, rask vietos magijai.
Aprangos taisyklė, kurios laikaisi jau daugelį metų.
Nėra taisyklės, kurios laikyčiausi daugelį metų: man 25-eri, labai daug dalykų kito ir dar kinta, todėl taisyklėms sunku nusistovėti. Galbūt čia tiktų jau kurį laiką taikoma less is more – „mažiau yra daugiau“.
Jei gyventum ne Lietuvoje, tuomet gyventum…
Duočiau šį interviu iš kokio nors Italijos miesto!
Dalykai, kurie tave labiausiai įkvepia.
Jausmai, o jiems įtaką daro žmonės. Tarp jų ir aš pati.
Žmonių savybė, kuri erzina.
Man labai įtartini žmonės, kurie visiems visada šypsosi ir yra meilūs. Nemėgstu žmonių tipažo „aš labai daug dirbu, esu labai užimtas“ – tų, kurie daugiau skundžiasi, nei iš tiesų daro. Vengiu negatyvių žmonių. Neskaitau blogų naujienų portaluose, todėl ir žmonių, kurie jas skleidžia, nereikia.
Visada Naujųjų metų išvakarėse sau prisižadi…
Naujieji metai jau kurį laiką man nėra kokia nors starto linija. Jei tikrai nori – darai dabar, užuot laukęs gimtadienio, pirmadienio, naujų metų.
Labai juokinga gyvenimiška situacija, kurią atsimeni iki šiol.
Sunku išskirti vieną, nes patiriu jų daug ir dažnai. Pavyzdžiui, visiškai neseniai teko pasivažinėti bagiu. Klausiau instruktažo, maiviausi, dūsavau, buvau kiek arogantiškai nusiteikusi, todėl karma man greitai atsilygino – jau per pirmą ratą gėdingai įvažiavau į žolę, o pavažiavusi dar šiek tiek, apvirtau. Juokiausi iki ašarų. Šalia esantys – irgi. Tos dienos arogancija išnyko greitai.
Savaitgaliais dažniausiai tave galima išvysti…
Labai įvairiai. Kartais naktiniame bare, kartais kine, kartais Bernardinų sode lesinančią antis.
Baimė ar fobija, iš kurios taip ir nepavyko išaugti.
Aš labai bijau klounų ir porcelianinių lėlių. Ne, neklykčiau ir neverkčiau pamačiusi, bet tikrai nenorėčiau, kad klounas prisiliestų, ir tikrai nemiegočiau kambaryje, kuriame būtų lėlių. Brrr.
Po dešimties metų save įsivaizduoji…
Su didele ir nuoširdžia šypsena.
