„Kopos vaikai“ – 1976 m. pasirodęs Franko Herberto mokslinės fantastikos romanas, trečias iš „Kopos“ kronikų serijos, kurią sudaro šešios knygos.
Siužetas
Romane vaizduojami įvykiai praėjus devyneriems metams po to, kas nutiko knygoje „Kopa. Mesijas“. Knygos „Kopa. Mesijas“ pabaigoje apakęs Polas Atreidas išeina į dykumą, palikęs savo vaikus, dvynius Letą ir Ganimą, auginti fremenams, o jo sesuo Alija valdo visatą kaip regentė. Vaikai atsibunda dar gimdoje veikiant prieskoniui ir paveldi Polo vizijas, kuriose – visatos likimas. Korinų šeima rezga sąmokslus, kaip susigrąžinti sostą, o bene geseritės susivienija su Tleilaksu ir Kosminių kelionių gildija, kad užvaldytų prieskonio atsargas ir Polo Atreido vaikus.
Veiksmas vyksta Arakyje po Muadibo netekties, planetos kraštovaizdis keičiasi, tampa pilnas žalumos, pasakojama apie dvynius Ganimą Atreidę ir Letą Atreidą II bei jų iškilimą į valdžią. Taip pat aprašomas konfliktas tarp ledi Džesikos ir Alijos Atreidės, kuri apsėsta seniai mirusio barono Vladimiro Harkoneno atminties-sąmonės.
Pagrindinės temos ir idėjos
- Genetinis paveldas ir valdžios atsakomybė: Herberto romane gvildenamas genetinis likimas ir moralinė dilema, ar žmonės yra įsipareigoję sekti savo protėvių pėdomis, ar gali pasirinkti kitokį kelią. Leto ir Ganios istorija kelia klausimus apie žmogaus prigimtį ir laisvę pasirinkti savo kelią.
- Religija ir politinė manipuliacija: „Kopos vaikai“ dar labiau tyrinėja religijos ir valdžios sąveiką. Dvyniai turi kovoti su įvairių galios struktūrų, įskaitant Bene Geserit broliją, siekiančia manipuliuoti jų likimais dėl savo tikslų.
- Ekologija ir aplinkos išsaugojimas: romane vėl iškyla Arrakiso aplinkos ir klimato klausimai. Herberto pasaulyje planetos ekologija yra neatsiejama nuo galios ir gyvenimo, todėl autoritetai siekia kontroliuoti planetos transformacijos procesus.
Stipriosios knygos pusės
Herberto stilius ir filosofiniai pasvarstymai įneša gylio į veikėjų vidinius konfliktus ir dilemą dėl galios bei atsakomybės. „Kopos vaikai“ išsiskiria savo intelektualiais dialogais ir metaforomis, kurios dar labiau atskleidžia visatos sudėtingumą. Letas II ir Gania kaip pagrindiniai veikėjai įdomūs dėl savo ankstyvo subrendimo, įžvalgų ir kovos su asmeniniu likimu.
Knygos silpnybės
Kai kurie skaitytojai gali pastebėti, kad „Kopos vaikai“ yra labiau filosofinė nei veiksmo kupina knyga. Dauguma veiksmo vyksta mintyse ir dialoguose, todėl kartais trūksta dinamikos ir greito siužeto posūkių. Taip pat gali būti sudėtinga suvokti daugybę politinių ir kultūrinių sluoksnių.
