Kaip tas moksliukas pirmame suole taip greitai viską išmoksta? Jis mokosi vien dešimtukais, bet sako, kad namuose beveik nesimoko! Ir dar teigia, kad jam užtenka to, ką išgirsta pamokų metu. Tai įmanoma? Netikiu, jis meluoja! Aš mokausi namuose daug, tačiau vis tiek pažymiai neblizga. Pažįstama situacija?
Išduosiu paslaptį. Tas moksliukas žino savo mokymosi būdą, žino, kaip jis geriausiai įsimena ir išmoksta naują informaciją, todėl jam mokytis yra žymiau paprasčiau. Nori sužinoti, kas būtent tau padėtų produktyviai mokytis? Mokyklos suole patiriamas problemas sprendžiame kartu su psichologe Aurelija Ananjevaite.
Psichologė Aurelija Ananjevaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Ar žinojai, kad pagal S. Kovalik atmintyje išsaugai ir atgamini 10% to, ką išgirsti, 15% to, ką matai arba skaitai, 20% to, ką matai ir girdi, 40% to, apie ką diskutavai, 80% to, ką patyrei pati arba praktikavai ir 90% to, ką mokei kitus. Niekas nesiginčytų, kad praktika geriausia mokytoja, tačiau kiekvienas turi skirtingą mokymosi stilių, būdą, kuriuo geriausiai sukaupia dėmesį, įsimena ir suvokia mokomąją medžiagą. Tam, kad atpažintum mokymosi būdą, kuris tinka būtent tau, psichologė sako, jog „turi stebėti kaip mokaisi, kaip bendrauji su aplinkiniais ir kaip ilsiesi“. Trys pagrindiniai yra šie: vizualinis (regimasis), audialinis (girdimasis) ir kinestezinis. Štai, kodėl tavo draugei užtenka išgirsti, ką išdėstė mokytoja ir ji jau supranta, o tau, kad suprastum dar reikia nusibraižyti schemas ar spalvotai pasižymėti svarbiausius dalykus.
Vizualai yra tie, kurie turi gerą vaizdinę atmintį. Jie gerai prisimena ir supranta grafikus, lenteles, žemėlapius, tai, ką perskaitė ir parašė. Prisimena, kaip lape buvo išdėstyta informacija, užduotis geriau supranta, kai jos yra pateikiamos raštu, jiems patinka puošti ir tvarkyti savo mokymosi aplinką, dažniausiai kalbėdami naudoja daug nurodančiųjų gestų, ore braižo schemas. Juos vargina ilgos ir nuobodžios pamokos, kuriose daug pasakojama, kai ilgai klausosi, dažnai pameta mintį. Psichologė dar prideda, jog yra pastebima, kad „regimojo mokymosi stiliaus asmenys nemėgsta ilgų kalbų, vengia kalbėti apie jausmus, juos blaško aplinkinė netvarka, dažnai vartoja žodelius: matau, įsivaizduoju“.
Kaip mokytis?
Piešk schemas, piešinius, minčių žemėlapius.
Norimus išmokti dalykus (citatas, datas, pavardes ir pan.) užrašyk ant lapelių ir priklijuok juos gerai matomose vietose.
Užsirašyk tai, kas demonstruojama pamokų metu (nesvarbu ar tai rašoma lentoje, ar rodoma skaidrėse).
Internete ieškok filmų, pristatymų, kitokios vaizdinės medžiagos, susijusios su mokomąja medžiaga.
Įsigyk spalvotų žymeklių, spalvotai žymėk, pasibrauk tai, kas yra svarbiausia, naudok skirtingus šriftus, pabraukimo ir žymėjimo būdus.
Mokykis tyloje.
Tai, ką išmokai, pavyzdžiui, datas, pavardes ar net eilėraštį, nežiūrėdama į užrašus, rašyk ant atskiro lapelio, po to patikrink ar viską gerai užrašei.
Audialai yra tie, kurie turi gerą girdimąją atmintį. Jie priešingai nei vizualai sunkiai supranta schemas ir žemėlapius, tačiau gerai įsimena tai, ką išgirdo ir tai, ką sakė patys. Jiems patinka daug kalbėti, deklamuoti, garsiai skaityti, diskutuoti, žaisti įvairius žaidimus, susijusius su žodžiais. Kai mokosi, jie skaito garsiai arba bent jau murma sau po nosimi, „kalbasi su savimi“. Audialai dažniausiai mėgsta dainuoti, groja kokiu nors instrumentu. Tokiems žmonėms sunku dirbti tyliai ilgesnį laiką, todėl po kurio laiko pradeda trukdyti kitiems ir dažniausiai klasėje yra vadinimai „plepiais“. Psichologė sako, kad bendraujant su šio tipo žmonėmis „dažnai galima išgirsti žodelius klausau, girdėjau, skamba įtikinamai“.
Kaip mokytis?
Mokykis skaitydama garsiai arba bent jau pašnibždomis.
Tai, ką nori išmokti, suprasti ir įsiminti, aiškink garsiai. Gali aiškinti draugui, mamai, šuniui arba pati sau.
Medžiagą, kurią nori išmokti, užrašyk ant kortelių ir kartas nuo karto jas garsiai perskaityk.
Tekstą, kurį reikia išmokti, kartok ritmiškai.
Tai, ką reikia išmokti, įsirašyk į diktofoną ir klausyk įrašyto teksto.
Pabandyk mokytis klausantis muzikos.
Kinestetikai yra tie, kurie pasaulį pažįsta lytėdami, tai judėjimo ir liečiamasis mokymosi stilius. Jie lengvai prisimena įvykius ir su jais susijusius jausmus, pojūčius, mėgstantys fizinę veiklą, mokymąsi žaidimų, eksperimentų, projektų ir kitų praktinių užduočių pagalba. Kalbėdami imituoja tai, apie ką pasakoja, kartais vaidina situacijas. Pamokų metu trumpai užsirašinėja tam, kad turėtų, ką veikti, tačiau tais užrašais dažniausiai nesinaudoja. Kalbėdami, bendraudami naudoja labai daug gestų, įvairių mimikų, išreiškiančių įvairius jausmus. Kinestetikai yra nenustygstantys vietoje, todėl jiems sunku ilgesnį laiką nusėdėti vietoje, klausydamiesi turi ką nors veikti su rankomis (spragsėti tušinuku, trinti tarp rankų). Psichologė pastebi, jog šio tipo žmonės „nekreipia dėmesio į nurodymus, patys sprendžia, kaip atlikti užduotį. Jie dažnai kalboje naudoja žodelius jaučiu, mane varžo ir pan“.
Kaip mokytis?
Mokykis vaikščiodama arba kitaip ritmingai judėdama, pavyzdžiui, ritmingai judindama koją.
Skaitydama keisk kūno padėtį, skaityk atsistojus, atsisėdus, atsigulus.
Emocionaliai reaguok į skaitomą tekstą, skaitydama piešk šypsenėles, šauktukus, klaustukus, linksėk galva, šypsokis ir pan.
Keisk mokymosi vietą. Įsikurk ant žemės, paskui prie stalo, vėliau patogiai įsitaisyk fotelyje.
Mokymosi medžiagą perrašinėk, o svarbiausias mintis užsirašyk savais žodžiais.
Nepamiršk reguliariai daryti pertraukų!
Mokykloje dažnai tenka „susidėti“ į galvelę ne menkas apimtis mokomosios medžiagos, kai kuriems tai prilygsta neįmanomai misijai. Kaip mokytis, kad net didelį kiekį informacijos pavyktų išmokti ir atėjus laikui tinkamai panaudoti?
Mokantis nuosekliai ir kasdien, išmokstama daugiau informacijos nei visą informaciją bandant išmokti per vieną dieną. Jei norite gerai įsiminti medžiagą, reikia su mokomąja medžiaga kažką daryti: pabraukti svarbiausius žodžius, susidaryti skyriaus planą, analizuoti nuotraukas, piešinius, diagramas, grafikus. Stenkitės medžiagą dalinti į dalis, grupuoti ją ir kiekvienai tai grupei sugalvoti po trumpą aprašymą. Taip mokomoji medžiaga jums taps prasminga. Jei norite atsiminti ilgiau, dažniau kartokite medžiagą konkrečiais laiko intervalais. Kai mokotės medžiagą pirmą kartą ją kartokite po dviejų valandų, antrą kartą – tos pačios dienos vakare, o galiausiai trečią kartą tą medžiagą pakartokite po dviejų dienų.
Pasitaiko tokių situacijų, kai kažką tikrai žinome, bet tiesiog „užstringa“ galvoje metai ar pavardė ir tuo momentu negalime to prisiminti. Gal yra kokia nors paslaptis, kaip „ištraukti“ „užstrigusią“ informaciją?
Dažniausiai informaciją užmirštama, kai ji „aklai iškalama“. Jei esate susikūrę įvairių sąsajų, asociacijų, vaizdinių, tuo lengviau bus galima atsiminti „užstrigusią“ informaciją. Todėl jei „užstrigo“ metai ar pavardė, pasistenkite prisiminti su kuo siejote juos. Kuo vaizdiniai ar asociacijos bus neįprastesnės, keistesnės, tuo geriau įsiminsite informaciją. Pavyzdžiui, jei pavardei Ūsas sukursite vaizdinį, kaip katė savo ūsais prismeigė pelę, bus daug lengviau prisiminti nei mintyse kelis kartus kartosite tą pačią pavardę. Be to, pastebėta, jei mokomasi aplinkoje, kur yra įjungtas televizorius, kalbasi žmonės, kitą dieną dažnai neprisimenama apie 40–60 % informacijos. Todėl mokykitės ramioje aplinkoje.
Kita, dažnai pasitaikanti situacija yra, kai atėjus laikui kalbėti prieš auditoriją, atsakinėti ar deklamuoti eilėraštį, viską, kas buvo išmokta jaudulys ištrina iš atminties. Kaip kovoti su jauduliu ir išvengti tokių situacijų?
Jausmai, atmintis ir dėmesys yra labai susiję. Kuo labiau jaudinamės, tuo didesnė tikimybė, kad pamiršime savo kalbą ar eilėraštį. Todėl pajutus jaudulį, siūloma atlikti vieną iš šių pratimų: 1) įkvėpk giliai ir lėtai, lėtai siaura srovele iškvėpk orą, tai atlik keletą kartų. 2) stipriai sugniaužk kumščius ir staigiai atpalaiduok. Šie pratimai padės „nuimti“ įtampą ir sutelkti dėmesį ties atsiskaitymu. Norint išvengti tokių situacijų, pirmiausiai rekomenduoju skirti pakankamai laiko pasiruošti atsiskaitymui, stenkitės paskutinę naktį prieš atsiskaitymą skirti pakankamai laiko miegui ir sveikai maitinkitės.
Daugeliui ne svetimas „parašiau ir užmiršau“ jausmas, kai informacija išmokstama, parašomas atsiskaitymas ir viskas, kas buvo galvoje tarsi išgaruoja, po 2 savaičių tektų mokytis iš naujo. Kaip išmoktą informaciją išlaikyti ilgiau?
„Parašiau ir užmiršau“ jausmas atsiranda tuo metu, kai mokomasi paskutinę naktį, kai informacija yra „iškalama“ ar per vieną kartą stengiamasi išmokti labai daug informacijos. Todėl, jei norite, kad išmokta informacija išliktų ilgiau, svarbu mokytis planuoti laiką, nieko neatidėlioti paskutinei dienai ir bent pusvalandį kasdien skirti mokymuisi. Šalia to, mokėkite atsirinkti, kuri medžiaga yra svarbi ir reikalinga šiam patikrinamajam darbui, o kuri ne. Jei stengsitės viską įsidėmėti, kas yra parašyta vadovėlyje, konspektuose, didelė tikimybė, kad po atsiskaitymo viską pamiršite.
Kokios yra pagrindinės produktyvaus mokymosi taisyklės?
Mokymuisi pirmiausiai įtakos turi mityba ir gyvenimo būdas. Mokantis svarbu gerti pakankamai vandens, maitintis pilnavertiškai, miegoti mažiausiai 7 valandas ir nueiti miegoti iki vidurnakčio ir 3 kartus per savaitę mankštintis. Tyrimai atskleidė, jog jei žmogus stokoja vandens, maistinių medžiagų ar miego, suprastėja atmintis, sunku susikaupti ir sutelkti dėmesį, sudėtinga planuoti, sulėtėja reakcija, sumažėja nuovokumas, greičiau fiziškai pavargstama, sumažėja cukraus gamyba ir jo kiekis kraujyje. Taip pat svarbu susikurti mokymuisi tinkamą aplinką, daugeliui žmonių tai yra nuosavas kambarys, ir jie mokosi prie rašomojo stalo, fotelyje ar lovoje. Be to, išsiaiškinkite kuriuo dienos metu esate darbingiausias ir sunkius darbus atlikite tada. Stenkitės neatidėlioti namų darbų, tačiau besimokydami kas valandą darykite trumpas pertraukėles. O mokantis taikykite ne vieną mokymosi strategiją: kartais darykite santraukas, sudarykite lenteles, pieškite minčių žemėlapius, rašykite komentarus, kurkite naujus pavadinimus tekstams, svarbius dalykus užrašykite mažuose lapeliuose ir priklijuokite juos gerai matomose vietose.
Kaip išmokti susikaupti, išlaikyti dėmesį ir nesiblaškyti net ir pačiose nuobodžiausiose pamokose?
Eikite į pamoką be išankstinių nuostatų, jog bus nuobodu, stengtis atidžiai klausytis mokytojo ir bandyti jo kalboje atrasti bent kelis įdomius faktus. Konspektuokite viską (naujas mintis, faktus, temas): būsite atidesni pamokoje ir reikės įsiminti mažiau. Kuo dėmesingesni būsite pamokoje, tuo didesnė tikimybė, kad atrasite kažką įdomaus toje pamokoje.
Stresas ne vieno mokinio palydovas, ypač artėjant valstybiniams brandos egzaminams, kaip įveikti stresą ir neleisti, kad stresas įveiktų tave?
Stresas yra normali organizmo reakcija, padedanti prisitaikyti prie pokyčių. Nedidelis stresas gerina gyvenimo kokybę ir yra naudingas ruošiantis atsiskaitymams ar egzaminams. Tačiau ilgai trunkantis stresas gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Manoma, kad stresą sukelia mūsų mintys. Jei mąstysite, jog per mažai žinote, kad išlaikytumėte, tai streso lygis bus aukštas. Bet jei galvosite, jog visko išmokti neįmanoma, bet dar turite pakankamai laiko išmokti svarbiausias temas, streso lygis bus žemesnis. Streso lygį mažinti padeda pasivaikščiojimai, lengvos mankštos, jie padeda atitraukti mintis nuo problemų, pašalina fizinę įtampą. Atsipalaiduoti gali padėti malonios, ramios vietos įsivaizdavimas, kvėpavimo pratimai. Taip pat patarčiau vartoti kuo mažiau kavos, energetinių gėrimų, nes jie tik padidina nerimastingumą. Kuo mažesnį streso lygį išgyvenate, tuo saugesni jaučiatės. Saugumą užtikrina įprasta rutina. Tad ruošiantis egzaminams stenkitės laikytis, kiek įmanoma įprasto gyvenimo ritmo. Susidarykite planą, kada mokysitės, kada ilsėsitės. Ant lapo surašyta dienotvarkė padeda išvengti papildomo nerimo svarstant nuo ko pradėti ir ar pasiruošimui skirta pakankamai laiko.
Atminkite, jog jūsų gyvenimas ne tik mokslai. Nevenkite bendravimo su šeimos nariais, bendraamžiais, jie gali išklausyti, nuraminti, patarti ir padėti išspręsti kilusius sunkumus.
