Nors liepos mėnuo nelepina mūsų kaitriais saulės spinduliais, liūdėti neverta – lietingos ir niūrios dienos greitai prabėgs su įdomia knyga rankose. Poilsis su intriguojančia istorija bet kokiu oru yra pats geriausias ir vertingiausias, todėl rekomenduoju tris kūrinius, kurie praskaidrins Jūsų vasaros atostogas ir į jas įneš naujų spalvų.
Išsiilgusioms svaigios romantikos rekomenduoju vasaros vakarą praleisti su Jessicos Sorensen knyga „Elos ir Mičo paslaptis”. Pagrindiniai jos veikėjai Ela ir Mičas vienas kitą pažįsta nuo vaikystės, tačiau juos išskiria viena tragiška naktis, sudaužiusi Elos gyvenimą į šipulius ir pastūmėjusi niekam nepranešus aštuoniems mėnesiams ištrūkti iš dusinančio miestelio bei imti slapstytis nuo savo praeities. Viską metusi mergina išsikrausto į Las Vegasą, pradeda mokytis koledže, pakeičia ir išvaizdą, ir elgseną – sąmoningai palaidoja savo tikrąją esybę. Tiesmukiška, valiūkiška, nutrūktgalviška, atviraširdė, nieko nepaisanti Ela Daniels aplink save pastato storą sieną ir apsimeta esanti laimingu, paprastu, niekuo neišsiskiriančiu žmogumi, neturinčiu net menkiausių paslapčių, o iš tiesų kiekvieną akimirką baiminasi to, kas slypi giliai jos viduje. Tačiau ateina vasaros atostogos ir Ela neturi jokio kito pasirinkimo, kaip tik grįžti namo. Gimtajame mieste merginos laukia susitikimas su visais, nuo kurių ji pabėgo ir neišvengiamas susidūrimas su Miču, kuris permato ją kiaurai ir pažįsta visas tamsiausias jos sielos kerteles. Ela, manydama, jog vaikystės draugas gali priversti ją atsiverti bei prarasti visus svertus, neklysta – Mičas yra žūtbūt pasiryžęs susigrąžinti savo mylimą merginą…
Ko jau ko, bet svaigios romantikos šiame kūrinyje tikrai netrūksta – ji tiesiog liete liejasi per kraštus. Vos sugrįžus Elai, prasideda savotiškas katės ir pelės žaidimas – Mičas visomis išgalėmis stengiasi pakerėti merginą, o ši – nuo jo laikytis atokiau. Taigi knygoje apstu „nekaltų“ prisilietimų, žaismingų, šmaikščių dialogų, aistringų bučinių bei meilės scenų – Elos ir Mičo istorija degte dega aistra, jaudina ir kaitina kraują. Įspūdį dar labiau sustiprina autorės pasirinktas pasakojimo būdas – ji siužetą parašė iš abiejų pagrindinių kūrinio veikėjų perspektyvų, todėl galimybė į tuos pačius įvykius pažvelgti tai vieno, tai kito knygos herojaus akimis leido blaiviau įvertinti susiklosčiusią situaciją.
„Elos ir Mičo paslaptis“ – daugiau nei puikus vasaros skaitinys, praskaidrinsiantis net ir lietingiausią šio sezono dieną. Jaunatviška, jausminga ir visiškai kitokia istorija apie meilę, tikiu, prikaustys Jūsų dėmesį nuo pirmo puslapio ir laikys savo gniaužtuose iki pat pabaigos. Įsitraukę į dinamišką siužetą nė nepajusite, kaip greit prabėgs laikas, o išsiaiškinus visas paslaptis kils nenumaldomas noras griebti istorijos tęsinį „Ela ir Mičas amžinai“.
Ar Jūsų tarpe yra mistika alsuojančių kūrinių gerbėjų? Noriu Jums parekomenduoti Mats Strandberg ir Sara B. Elfgren „Ratą” – realistinę istoriją, pagardintą fantastiniais motyvais. Šio neeilinio romano veiksmas vyksta Engelsfoše, nedidukame Švedijos mieste, kur visada ramu ir nieko įdomaus nevyksta. Tačiau įprastas šešių merginų – Rebekos, Minu, Vanesos, Anos Karinos, Linėjos ir Idos – gyvenimas negrįžtamai pasikeičia, kai mokyklos tualete randamas nusižudęs bendramokslis Elijas. Tos pačios dienos naktį pateka raudoniu apsipylęs mėnulis ir nepaaiškinamos jėgos valdomas šešetukas susirenka į apleistą kultūros parką. Čia jos sužino esančios raganos, Išrinktosios, turinčios mistinių galių ir privalančios kovoti su blogiu. Nuo dabar jos privalės laikytis drauge ir toleruoti tarpusavio skirtumus, nes antraip jas ištiks kraupus Elijo likimas…
Šioje knygoje yra gan nemažai magiškų elementų – pradedant nuo to, kad kiekvienai merginai pavaldi tam tikra – oro, vandens, žemės, metalo, ugnies arba medžio – stichija, baigiant mįslinga Ornamentų knyga, pranašystėmis ir raganų Taryba, tačiau didžiausias knygos privalumas yra tas, kad jos veiksmas vyksta šiuolaikiniame pasaulyje, o pagrindinės kūrinio veikėjos yra paprasčiausios paauglės. Jos kovoja su savo problemomis, kompleksais ir viduje kunkuliuojančiomis jausmų audromis, lanko mokyklą, kurpia ateities planus, linksminasi vakarėliuose, puoselėja santykius su šeimos nariais bei draugais, svajoja apie vaikinus, rūpinasi pažymiais – paprastai tariant, gyvena visiems įprastą gyvenimą. Dėl to skaitant knygą yra be galo lengva susitapatinti su kūrinio veikėjais ir galiausiai juos pamilti. Prie kūrinio įtaigumo, be abejonės, prisideda ir puikus knygos vertimas, šauniai perteikta šiandieninė paauglių kalba, todėl nė kiek neabejoju, kad „Ratu“ patenkintos turėtų likti ir fantastinių, ir realistiškų istorijų mėgėjos.
Norisi paminėti ir tai, jog romano autoriai paplušėjo iš peties ir sukūrė be galo kontrastingus, ryškius, išraiškingus, dėmesio vertus pagrindinių veikėjų charakterius. Kūrinio siužetą rašytojai papasakojo net iš šešių merginų perspektyvų, tad tai skaitytojams suteikė galimybę nuodugniai susipažinti su šių personažų kasdienybe, aplinka bei gyvenimo ypatumais. Visas merginas sieja paauglystės laikotarpiui būdingos problemos: Ana Karina ilgą laiką kenčia patyčias ir visomis išgalėmis stengiasi niekam nekristi į akis, Rebeka turi valgymo sutrikimų, Vanesa gyvena su nekenčiamu patėviu ir nuolatos pykstasi su savo mama, Minu jaučia didelę simpatiją matematikos mokytojui, o Linėja turi dar rimtesnių socialinių problemų. Tiesa, dar yra Ida, tačiau apie ją knygos autoriai leido susidaryti tik gana abstrakčią nuomonę – ši mergina nuolatos kartina kitiems gyvenimus ir įterpia nuodingą trigrašį tuomet, kai to mažiausiai reikia. Tik pamėginkite įsivaizduoti, kokia drama prasideda tuomet, kai šis spalvingas šešetukas suburiamas draugėn!
Na, o paskutinė, tačiau tikrai ne prasčiausia rekomendacija skirta fantastinės/distopinės literatūros gerbėjoms. Jums siūlau atkreipti dėmesį į pirmąją Ally Condie trilogijos dalį „Parinktieji”. Ši knyga kaipmat sulaukė milžiniško populiarumo ir susižėrė begales apdovanojimų – šiuo metu ji jau išversta į daugiau nei trisdešimt kalbų, be to, pranašaujama, kad ne už ilgo ekranus pasieks ir pagal ją pastatytas filmas.
Pagrindinė kūrinio veikėja septyniolikmetė Kasija gyvena ateities Bendruomenėje, kuri susikūrė žlugus dabartinei civilizacijai. Gyvenimas ten laikomas nepriekaištingu – išnaikintos visos ligos, kiekvienam žmogui garantuota sveika ateitis bei sėkmingas šeimyninis gyvenimas. Vietoj mums įprastų transporto priemonių ten keleivius skraidina oro traukiniai, o Tarnautojai, prižiūrintys tobuląją visuomenę, keliauja oromobiliais. Ateities žmonėms net nereikia eikvoti laiko prie puodų ir sukti galvos, ką šiandien gaminti, nes kiekvienam gyventojui atskirai sudaromas visapusiškai pilnavertis maisto racionas ir per specialias angas patiekalai atsiunčiami tiesiai į namus. Šioje sterilioje Bendruomenėje viskas sustyguota ir visi jos nariai mainais už gražų, sveiką ir džiaugsmo kupiną gyvenimą besąlygiškai paklūsta prižiūrėtojams.
Savo gimimo dieną Kasija keliauja į Pokylį, kurio metu visi Bendruomenės septyniolikmečiai sužino, su kuo turės sukurti šeimą sulaukę dvidešimt vienerių. Poras sudaro sistema – ji taip suporuoja jaunuolius, kad šiems gimtų tik fiziškai ir emociškai sveiki palikuonys. Mergina atsistoja prie ekrano, kuriame kiekvienas išvysta savo būsimo partnerio veidą, ir lieka maloniai nustebinta – sistema jai parenka Ksanderį, geriausią vaikystės draugą, kurį ji pažįsta kaip nuluptą. Deja, nenustygstančios iš džiaugsmo Kasijos laimę netikėtai aptemdo techninė klaida – grįžusi iš Pokylio ji įdeda gautą mikrokortelę su būsimo partnerio duomenimis į terminalą ir vietoj Ksanderio išvysta kito vaikino – Kajaus – veidą. Nors jos nerimą išsklaido pokalbis su Tarnautoja, mergina, sužinojusi, kad Kajus priklauso prie Bendruomenės atstumtųjų ir neturi teisės sukurti šeimos, nebegali nustoti apie jį galvojusi ir nejučia pradeda įsimylėti. O kai senelis prieš mirtį perduoda Kasijai seniai sunaikinto eilėraščio posmus, kurie skatina kovoti ir paklusti ne taisyklėms, o širdies balsui, mergina pradeda abejoti ir naujojo pasaulio santvarka…
Asmeniškai man ši knyga paliko milžinišką įspūdį – pradedant autorės sukurta ateities civilizacija, kūrinio veikėjų asmenybių išplėtojimu, baigiant Ally Condie rašymo stilium ir įspūdingais jos serijos viršeliais. Buvo įdomu skaityti, kaip kūrinio eigoje ėmė skleistis kita Kasijos pusė, sekti jos ir Kajaus draugystės užuomazgą, stebėti, kaip jie pradėjo pažinti vienas kitą ir ėmė atrasti daugybę sąsajų ir panašumų.„Parinktuosiuose” taipogi ryškios revoliucinės idėjos, todėl jam šiukštu negalima prilipinti banalaus romano etiketės. Taigi, jei esate „Raudonosios karalienės“, „Siuntėjo“, „Mistinio miesto“ gerbėjos – nieko nelaukite ir kuo greičiau čiupkite šią intriguojančią istoriją!
Linkiu įdomių ir prasmingų skaitymo valandų! Daugiau mano knygų rekomendacijų rasite adresu www.skaitymovalandos.blogspot.com
