Štai ir atėjo tikroji žiema, kai spaudžiant minusinei temperatūrai nesinori nė nosies kišti į lauką. Tokiu atveju belieka užsikaisti milžinišką puodelį arbatos, susisupti į šiltą apklotą ir pradėti skaityti įdomią knygą. Tačiau kokią pasirinkti šį kartą? Skubu į pagalbą ir rekomenduoju tris kūrinius, kurie ne tik pagyvins, bet ir įprasmins jūsų vakarą.
Ar jau turi panele.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųsk ją ir gauk visas naujienas pirmoji!
„iOS“ versija
„Android“ versija
Gruodžio mėnesį į Lietuvos knygynus atkeliavusi Johno Greeno knyga „Popieriniai miestai“ šiuo metu yra karščiausia naujiena jaunimui. Tai trečiasis į mūsų gimtąją kalbą išverstas šio neeilinio rašytojo kūrinys – Lietuvos skaitytojams Johnas Greenas jau žinomas kaip knygų „Aliaskos beieškant“ bei „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ autorius. „Popieriniuose miestuose“ pasakojama apie Kventiną Džeikobseną, kuris jau daug metų slapčia įsimylėjęs kaimynystėje gyvenančią Margo Rot Špygelman. Todėl kai vieną naktį ji išdygsta lange su pasiūlymu kartu leistis į naktinį žygį ir atkeršyti visiems jos priešams, Kventinas ilgai nesispyriodamas sutinka. Beprotiškos kelionės metu jų ryšys vėl sustiprėja ir vaikinas ima tikėtis, jog nuo šiol viskas bus kitaip. Deja, svajonės lieka svajonėmis – kitą dieną atėjęs į mokyklą Kventinas sužino, kad Margo dingo. Kadangi taip nesuskaičiuojamą daugybę kartų buvo atsitikę ir anksčiau, niekas nereiškia didelio susirūpinimo.
Tais ankstesniais kartais mergina palikdavo duonos trupinių takelį, užuominų, kaip ją būtų galima rasti, todėl Kventinas pasitelkia visą savo išmonę ir kiek pašniukštinėjęs atranda Volto Vitmeno knygelę „Žolės lapai“. Eilutės, užbrauktos mėlynu ir žaliu žymekliu, priverčia vaikiną sunerimti – gali būti, jog Margo nusprendė pasitraukti iš gyvenimo. Lyg apsėstas jis nusprendžia rasti merginą ir kartu su dviem geriausiais draugais pradeda mylimosios paieškas. Tai – intriguojanti, detektyvą primenanti istorija, kurios veikėjams reikės surasti ne tik vieniems kitus, bet ir save. Joje autorius pažėrė nemažą skaičių gyvenimiškų, kiekvienam žmogui aktualių klausimų, kaip, pavyzdžiui, kodėl tikimės, kad žmonės liausis būti tokie, kokie yra ir kodėl stengiamės įtikti ir patikti kitiems nebūdami savimi? Beje, nors rimtas ir gilus, kūrinys tuo pačiu yra ir labai paaugliškas. Knygos veikėjai yra abiturientai, kuriems aktualios išleistuvės, vakarėliai, antrosios pusės, bučiniai, svaigalai ir seksas. Dėl to „Popierinius miestus” rekomenduoju skaityti ne jaunesnėms nei šešiolikos metų.
Jeigu tau patinka realistinės istorijos, rekomenduoju Isabel Abedi knygą „Izola”. Tai kūrinys apie dvylika jaunuolių – šešias merginas ir šešis vaikinus – kuriuos įvairiomis aplinkybėmis pastebėjo žymus prodiuseris Kvintas Tempelhofas. Kultinis režisierius atrinktuosius pakvietė dalyvauti realybės šou, kurio taisyklės gana paprastos: jaunuoliai tris savaites turės praleisti atokioje Brazilijos saloje, o į itin gerai saugomą vietovę galės pasiimti tik tris norimus daiktus. Šie dvylika bandomųjų visą laiką bus filmuojami slaptomis kameromis, išlikusiomis nuo kalinių resocializacijos laikų, o pasinaudojęs įrašais Tempelhofas vėliau susuks filmą. Tačiau linksmas, tingus ir nerūpestingas gyvenimas saloje po kelių dienų apvirsta aukštyn kojom, kai ant stalo gulinčioje dėžutėje dvylika bandomųjų netikėtai randa žaidimo taisykles. Iš pirmo žvilgsnio visiškai nekaltas žaidimas antroje kūrinio pusėje tampa nevaldomu ir netikėtai perauga į didžiulį sąmokslą. Šioje knygoje netrūksta įtampos, spėlionių, o didžiausias emocijas sukėlė kūrinio pabaiga. Jos nieku gyvu neįmanoma atspėti, tad pasiruoškite – galiu garantuoti, kad liksite nustebintos.
Na, o fantastikos mėgėjos neturėtų apsirikti pasirinkdamos Rick Yancey kūrinį „Penktoji banga“. Tai pasakojimas apie mūsų planetą ištikusią ateivių invaziją – nekviesti galaktikos svečiai atvyko užkariauti Žemės ir sunaikinti visus pasaulio žmones. Tam tikslui jie sukūrė bangas. Per pirmąją dingo elektra. Per antrąją buvo paleista kruša, kuri sukėlė cunamius, pražudžiusius daugiau nei 40 % žmonijos. Trečiosios bangos metu ateiviai paskleidė virusą, kuris nusinešė net devyniasdešimt septynis procentus išgyvenusiųjų gyvybių, o po ketvirtosios tapo nebeįmanoma pasitikėti žmonėmis. Pagrindinė veikėja šešiolikmetė Kesė – viena iš nedaugelio išlikusiųjų.
Praradusi tėvus ir savo įprastą gyvenimą, mergina vienui viena jau kurį laiką slapstosi miške ir neatmeta galimybės, kad yra paskutinis gyvas Žemėje likęs žmogus. Nuo visiško palūžimo ją sulaiko tik turimas ginklas ir penkiamečiui broliui duotas pažadas. Semas geltonu mokykliniu autobusiuku buvo atskirtas nuo sesers ir išvežtas į vietą, kur, pasak atvykusių kareivių, jam būsią saugu ir negrės net menkiausias pavojus. Pagaliau supratusi, kad tūnojimas miške nepadės ištęsėti duoto pažado, Kesė spjauna į savo saugumą ir iškeliauja ieškoti broliuko. Neilgai trukus jos kelyje pasipainioja Evanas, žavus nepažįstamasis, ir priverčia merginą sulaužyti nusistatytas išgyvenimo taisykles… Galiu garantuoti, kad skaitant šią knygą nuobodžiauti nebus kada. Kiekviena scena, kiekvienas siužeto vingis yra kupinas paslapties, nežinios bei įtarumo.
Pakurstytas smalsumas privers jus įbesti nosį į knygą ir visiškai atsiriboti nuo supančios aplinkos – tik akimis greitai bėgti per eilutes ir šviesos greičiu versti puslapius. Šį romaną galėčiau palyginti net su keliomis knygomis – „Angelų įsiveržimu”, „Sieloneše” ir „Bado žaidynėmis”. Tad jei skaitėte bent vieną iš šių trijų išvardintų kūrinių ir jis jums patiko, siūlau pamėginti pažinti ir Rick Yancey istorijos skonį.
Daugiau knygų rekomendacijų rasite adresu www.skaitymovalandos.blogspot.com
Sužinokite portalo panele.lt naujienas pirmieji ir skaitykite žurnalą „Panelė“! Trims portalo skaitytojams, užpildžiusiems anketą, dovanosime 3 mėn. žurnalo „Panelė“ prenumeratą.
