Ar kada nors susimąstėte, kad Helovinas – ne tik spalvoti kostiumai, moliūgai ir linksmybės, o klausimas „Pokštas ar saldainis“ yra tik būdas nuslėpti tai, kas slepiasi po tikrąja Helovino kauke? Gaila, bet nei pokšto, nei saldainio po ja nerasime. Turbūt nereikia sakyti, kad tai, jog ši šventė švenčiama Visų šventųjų dienos išvakarėse, nėra sutapimas. Helovinas, kitaip vadinamas Vaiduoklių švente, rodos, turėtų būti krikščioniška šventė, deja, taip nėra.
Ar jau turi panele.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųsk ją ir gauk visas naujienas pirmoji!
„iOS“ versija
„Android“ versija
Helovinas atsirado daug anksčiau, tuomet, kai Britanijoje ir Airijoje gyveno senovės keltai. Keltų naujieji metai, vadinami Sauino švente, prasidėdavo lapkričio 1 – ąją, kurios išvakarėse jau buvo pradedama švęsti ši garbinga šventė, skirta keltų mirties viešpačiui Samhainui. Ši šventė simbolizavo šalčio, tamsos ir gedulo sezono pradžią, tad netrukus ją imta sieti su mirtimi. Keltai tikėdavo, kad Samhainas atsidėkodamas tą vakarą mirusiųjų sieloms leisdavo sugrįžti į namus. Skamba visai neblogai?
Deja, tiesa yra visai kita – tą dieną atsiskyrusios nuo kūno dvasios ir tos, kurios mirė per praėjusius metus, grįžta, ieškodamos kūnų, kuriuos galėtų apsėsti per ateinančius metus. Buvo tikima, kad tai vienintelė sielų viltis įgauti pomirtinį gyvenimą. Keltai tikėjo, kad visi erdvės ir laiko dėsniai šiuo metu nustodavo galioti ir tai leisdavo dvasių pasauliui susimaišyti su gyvųjų pasauliu.
Artėjant Visų šventųjų išvakarėms, pateikiame kelias istorijas, nutikusias jaunoms merginoms. Norite – tikėkite, norite – ne, tačiau Helovinas yra menka šventė gyvųjų pasauliui.
Ko gero bene žymiausias apsėdimas istorijoje yra Anelisos Mišel, kilusios iš Vokietijos. Apsėdimas prasidėjo, kai jai buvo vos 16 metų. Vis dažniau po merginos lova ėmė girdėtis bildesiai ir triukšmas, kurie neduodavo ramybės artimiesiems, tad šie, apimti baimės, imdavo kalbėti maldas, kol vienąkart tėvai merginos veide pastebėjo keistus pokyčius, kurie netrukus tapo akivaizdūs – išgirdus maldas, merginos veidas persikreipdavo, aptemdavo akys, kratydavo keistas drebulys.
Tėvai nieko nelaukę iškvietė gydytoją kuris niekaip negalėjo aptikti jokių ligos požymių. Anelisos sveikata blogėjo. Ji imdavo plūsti visus, esančius aplinkui, šaukti, spiegti, rėkauti, svaidyti šventus daiktus, graužti sienas bei baldus. Galiausiai, žaloti save pačią – pešiotis plaukus, laužytis nagus, draskytis. Tėvai, negalėdami matyti savo dukros kančių, iškvietė kunigą, kuris, supratęs, jog turima reikalų su demonais ir šėtonu, nieko nelaukdamas ėmėsi egzorcizmo seansų.
Seansai truko beveik metus laiko – nuo 1975 – ųjų rugsėjo 24 – osios iki 1976 – ųjų liepos 1 – osios. Per šį laiką buvo atlikti 67 seansai. 1976 – ųjų liepos 1 – ąją dieną Anelisa Mišel mirė dėl per daug išsekusio kūno – mergina svėrė vos 30 kilogramų. Šis gležnas kūnelis neatlaikė velnio išvarymo ritualų.
Našlaitė Klara Germana Celė, kilusi iš Pietų Afrikos, būdama 16 metų, nepaisant to, kad mokėsi krikščionių mokykloje, susidomėjo satanizmu, kitaip tariant – Šėtono garbinimu. Ji vis daugiau skaitė apie tamsiąsias jėgas ir galiausiai vieną 1906 – ųjų naktį ėmė melstis šėtonui. Netrukus prasidėjo keisti reiškiniai. Mergaitę prižiūrėjusi vienuolė pasakojo, kad iš pradžių pastebėjo, jog Klara negali būti šalia šventintų daiktų, jų matyti ar liesti. Vėliau moteris suprato, kad mergaitė geba skaityti aplinkinių mintis, regėti jų prisiminimus. Aplinkinius stulbino ir netikėtai atsiradęs poliglotės talentas – mergaitė pradėjo kalbėti lenkiškai, vokiškai, prancūziškai ir kitomis nežinomomis kalbomis, kurių iki šiol ji nemokėjo.
Kol Klarą globojusios vienuolės bandė suprasti, kas vyksta su ja, ši vis stiprėjo ir darėsi agresyvesnė. Mergaitės nebuvo įmanoma sulaikyti. Jos elgesys ir leidžiami garsai nebuvo panašūs nei į žmogaus, nei į gyvūno. Galiausiai ji įgijo daug jėgų ir jas naudojo blogiems kėslams. Pavyzdžiui, svaidydavo vienuoles po visą vienuolyną, pakeldama į orą ir mesdama į sieną ar lubas. Kai kurie liudytojai sakė matę, kaip mergaitė kybojo ore vertikalia ir horizontalia padėtimis.
Vienuolės įkalbėjo Klarą pasikalbėti su kunigu, nes įtarė, kad jų globotinę apsėdo piktosios dvasios. Apsėstoji jam prisipažino, kad sudarė sutartį su nelabuoju. Tuomet du vietiniai šventikai atliko dvi dienas trukusį egzorcizmo seansą, kuris, laimei, buvo sėkmingas – piktosios dvasios apleido Klarą.
Kai Annai Ecklund, gyvenusiai Erlinge, Ajovos valstijoje, JAV, buvo vos 14 metų, ją, kaip teigiama, prakeikė jos pačios tėvas ir teta, kurie praktikavo raganavimą. Jie tam tikrą laiką naudojo magiją ir augalus, kuriais buvo užnuodytas mergaitės maistas. Netrukus ji nebegalėjo prisiartinti prie religinių atributų ar bažnyčių, buvo visiškai neprognozuojama ir nevaldoma.
1912 m. jai buvo atliktas sėkmingas egzorcizmo seansas, bet tėvas ir teta meldė šėtoną ją vėl aplankyti. Po metų laiko mergaitę vėl apsėdo demonai. Šįkart viskas buvo dar blogiau – Anną apsėdo keli asmenys, manoma, kad dauguma jų tie patys, kurie buvo apsėdę jau anksčiau minėtą septyniolikmetę Anelisą Mišel. 1928 m. Anna Ecklund ir vėl paprašė Bažnyčios pagalbos. Ji buvo uždaryta į vienuolyną, kur turėjo būti vykdomi egzorcizmo seansai, tačiau mergaitės elgesys dar labiau pablogėjo, kuomet vienuolės norėdavo pagelbėti mergaitei. Kai vienuolės prieš įnešdamos maistą į Anos kambarį, jį pašventindavo, mergaitė tą jausdavo iš tolo – imdavo šnypšti, rėkauti, spiegti ir galiausiai sviesdavo maistą į sieną. Ji toleravo tik tą maistą, kuris nebuvo šventintas.
Vienuolės liudijo mačiusios ir girdėjusios mergaitę kalbant keliomis užsienio kalbomis, kuriomis anksčiau nebuvo girdėję kalbant. Jos taip pat teigė matę Anną kybant ore. Visų laimei, po 23 dienų ir 3 egzorcizmo ritualų dvasininkai sėkmingai išlaisvino mergaitę nuo demonų, kurie buvo apsėdę.
Vis dėlto, nepamirškime, kad pozityvios mintys prišaukia teigiamus dalykus, o negatyvios – priešingai – neigiamus. Tad palikime šias istorijas ten, kur joms ir vieta – praeityje, čiupkime skobtuvą, moliūgą ir pirmyn į darbą. Papuoškime namus gražia dekoracija, o aplinkinius – plačia šypsena! O tikėti šiomis istorijomis ar ne – kiekvieno asmeninis pasirinkimas.
Sužinokite portalo panele.lt naujienas pirmieji ir skaitykite žurnalą „Panelė“! Trims portalo skaitytojams, užpildžiusiems anketą, dovanosime 3 mėn. žurnalo „Panelė“ prenumeratą.
