Čia tu gali išvysti viską: nuo naujausio „The Killers“ vaizdo klipo, Larry Kingo pokalbių šou ištraukų ar naujų populiarių filmų anonsų (blockbusterių) iki specialistų komentarų apie valgio gaminimą ir globalinį atšilimą.
Išmokti kinų kalbos pradžiamokslį ar tiesiog pasijuokti iš kokios nors grožio konkurso misės „blondiniškų“ pasisakymų. Pagaliau čia tu turi teisę visam pasauliui pademonstruoti užfiksuotą įdomų (pageidautina etišką) video klipą. Taip, kalbame apie kone visiems „internautams” žinomą interneto svetainę „Youtube“.
„Piratai“ kol kas laimi
Viskas prasidėjo prieš dvejus metus, kai 3 buvę elektroninių atsiskaitymų bendrovės „PayPal“ darbuotojai sumanė įkurti tinklalapį, kuriame būtų publikuojami, žiūrimi, komentuojami, reitinguojami nauji vaizdo klipai, teigia about.com.
2005 m. vasarį „Youtube“ buvo įkurtas vieno namo… garaže, o jau tų pačių metų gruodį oficialiai „startavo“ pasauliniame tinkle. Kūrėjai pataikė tiesiai į dešimtuką – 2006 m. naująjį projektą įsigijo paieškos sistema „Google“ už 1,6 mlrd. JAV dolerių, nepaisant to, kad naujasis pirkinys dar net nebuvo pelningas.
Nors ir turi stulbinantį pasisekimą tarp interneto vartotojų (bbc.co.uk žiniomis, tinklalapyje per dieną pažiūrimi virš 100 mln. video), „Youtube“ bene labiausiai kritikuojamas už autorinių teisių pažeidimus. Nors svetainė riboja neoriginalios medžiagos trukmę, neretai čia išvysi galybę pasaulio atlikėjų oficialių muzikinių klipų ar TV laidų.
„Youtube“ jau pradėjo bendradarbiauti su komercinės produkcijos gamintojais dėl legalaus jų gaminių rodymo, na, o savininkė „Google“ pažadėjo diegti naujausius technologinius sprendimus, padėsiančius greičiau susekti piratavimo atvejus.
Kol kas produkcijos kūrėjai nepatenkinti ne tik „Youtube“ , bet ir kitomis svetainėmis, pateikiančiomis nuorodas į nelegalią produkciją. Tad svetainėje daug video trinami taip pat greitai kaip ir pasirodo nauji. Štai JAV žiniasklaidos konglomeratas „Viacom“ ir BBC kartą pareikalavo pašalinti net 200 000 vaizdo klipų dėl autorinių teisių pažeidimo.
Perkeliamos patyčios
Kita opi problema – tai smurto, patyčių ir žiaurumų propagavimas internetinėje erdvėje. Liūdnai pagarsėję „kaimo ereliai“, paaugliai, besityčiojantys iš savo klasės draugų ar asocialių asmenų, prievartos vaizdai – tamsioji „Youtube“ pusė.
Bet kas, besinaudojantis internetu, tikriausiai ne kartą matė panašaus turinio „šedevrų“, tad kyla klausimas, kaip Lietuvos moksleiviai vertina interneto „džiunglėse“ pasirodančius ir kartais tolokai nuo žmoniškumo normų nutolusius video.
„Jeigu juokinga – juokiuosi“, – taip vilnietis Šarūnas teigia reaguojantis į patyčių kupinus vaizdelius. Paklaustas, ar nemano, kad tokio pobūdžio produkcija dažnai žemina žmogaus orumą, 18-metis atsakė, kad „nesvarbu, kas ką mano“.
„“Youtube“ savininkai nėra lietuviai, jie nesupranta kalbos, kartais klipo esmės, dėl to video nėra šalinami“, – pridūrė pašnekovas. Šarūnas prasitarė kartą pats nufilmavęs jam pasirodžiusį juokingą vaizdą ir nusiuntęs į populiariąją svetainę.
„Šiaip pats niekada neieškau ko nors „Youtube“. Kas nors duoda linką, tada atsidarau. Juk iš esmės tai ten viskas šlamštas, išskyrus filmų trailerius (anonsus – aut.past.) ir muzikinius klipus. Aišku yra ir juokingos chu****s, pavyzdžiui „Happy Tree Friends“ filmukai“, – apibendrina 12-okas.
Naudojasi mokslams
Jei manai, kad „Youtube“ galima naudoti tik pramogai – klysti. Vienos sostinės mokyklos abiturientas Jonas čia semiasi fizikos paslapčių. „Galima sakyti, kad matyti klipai labiau padėjo suprasti šį mokslą nei fizikos mokytoja mokykloje. „Youtube“ radau vieno JAV fiziko paskaitas universiteto studentams ir pradėjau jas įdėmiai žiūrėti. Ten pasakojama įdomiai ir informatyviai“, – privalumas vardina vilnietis.
Susidomime, ką dar be fizikos paskaitų Jonas atranda populiariajame tinklalapyje. „Kartais pasižiūriu filmų ar laidų, kurių Lietuvoje nerodo. Be to, norėdamas įsitikinti ar man patiks serialas, filmas, prieš atsisiųsdamas, jo ištraukas peržvelgiu „Youtube“. Na, o lietuviškus vaizdus su asocialiais asmenimis pasižiūriu tik, jei kas nors „numeta“ linką bei rekomenduoja pasižiūrėti“, – tačiau jaunuolis iš karto priduria, kad „jie yra baisūs“.
„Nepaisant to, kad šaipymasis ir taip yra paplitęs, kiti pažeminimų vaizdelius ir į internetą “talpina”. O “Youtube“ filtrai dažniausiai šalina tik tuos video, kurie pažeidžia autorių teises, ir tai ne visada. Manau dėl to reiktų tobulinti filtravimo sistemą.
Nors, tiesą sakant, joje nelabai įmanoma ką nors patobulint. Visas procesas atliekamas žmonių, o kompiuteriai (kol kas) nelabai gali atskirti kas yra „tinkamas“, o kas „netinkamas“ video. Dėl to klaidų visada bus, lieka tik didinti moderatorių skaičių ir juos geriau apmokyti“, – silpnųjų „Youtube“ vietų sprendimo variantus išrėžė pašnekovas.
Kiekvienam pagal skonį
Paprašytas rekomenduoti kokį nors vaizdo klipą iš garsiosios svetainės, moksleivis, šiek tiek pamąstęs, parinko šį.
„Jei „Youtube“ turėtų savo IQ, šis video jį atspindėtų“, su lengva ironija 12-okas apibendrino savo pasirinkimą. „Dar galima paminėti, kad vidutinio “Youtube“ žiūrovo IQ lygus betono blokui. Užtenka paskaityti komentarus, kad tuo įsitikintum.“
Po kritikos lavinos Jonas patikina, kad tinklalapyje, be abejonės, galima atrasti ir iš tiesų vertos dėmesio ir prasmingos medžiagos, tiesiog ji paskęsta tarp gausybės šlamšto: „Teko žiūrėti jaunųjų režisierių trumpametražių filmų, kitokios nekomercinės produkcijos. Manau, jog kūryba ir turėtų būti „Youtube“ pagrindas.“
„Nuo 5 iki 10 kartų per dieną“, – toks atsakymas nuskamba iš kito DELFI Gatvės pašnekovo Justo lūpų, kuomet pasidomime, ar dažnai jis lankosi minėtoje vaizdo įrašų karalystėje. „Kartais ieškau ko nors pats, kitus linkus atsiunčia draugai. Tai būna prikolai ar šiaip įdomūs ir juokingi dalykėliai“, – lankymosi priežastis paaiškina moksleivis.
„Ne, lietuviškų mokyklų ir gatvės vaizdų nežiūriu. Tuos, kurie galėtų skatinti paauglius smurtauti, reiktų uždrausti. O šiaip jei nenori matyti tokių video – neieškok, žiūrėk, kas tau patinka“, – savo nuomonę išdėsto Justas.
Blogi pavyzdžiai
Paprašyta pakomentuoti priežastis, dėl kurių jaunimas filmuoja patyčias, vėliau įdeda jas į virtualią erdvę, o kiti tai smagiai komentuoja, psichologė Ovidija Žaltauskienė pagrindine priežastimi nurodė visuomenėje įsivyravusį šaltumą ir abejingumą.
„Tyčiotis, juoktis iš kitų tapo norma. Pavyzdžiu galėtų būti televizija ir internetas. Ten matome daugybę agresijos atvejų, štai, kad ir visai neseniai rodyta laida apie mergaitės savižudybę. Buvo pasakojama, kaip ją žemino, įžeidinėjo, kol galiausiai ji pakėlė ranką prieš save.
Tačiau ar matėme bent vieną viso to kaltininką atgailaujantį? Ne. Nesigilinama, kaip mergaitė jautėsi, kas dėjosi jos viduje. Tai neskatina suprasti kito žmaogaus, o ugdo visuomenės šaltumą“, – paklausta, kas labiausiai skatina žmonių abejingumą, paaiškino psichologė.
„Filmai taip pat ugdo žiaurų elgesį. Ten galima išvysti veiksmingos taktikos, kaip atlikti žiaurus nusikaltimus ar mokoma įgūdžių, galinčių būti naudingais nusikalstamų veiksmų atlikimui. Užsienyje kai kurios ypač žiaurios filmų vietos iškerpamos, o Lietuvoje viskas rodoma be cenzūros.
Tas pats ir su multikais. Gėris kovoja su blogiu, tačiau gėris kapoja blogiui galvas, kitaip smurtauja. Svarbiausia, kad, „užvožus“ kokiam animaciniam veikėjui per galvą plaktuku, neparodomas net menkiausias skausmas, o sukapotas į gabalus herojus vėl atgyja“, – neigiamų vaizdų įtaką konstatuoja O. Žaltauskienė.
Dar viena didelė problema, anot psichologės, kad kitokį, nesmurtinį elgesio modelį retai išvysi per TV arba virtualioje erdvėje: „Reiktų imtis prevencinių priemonių, ugdyti jaunimo sąmoningumą, keisti mąstymą ir tai turėtų būti ilgas bei nuoseklus darbas“.
Taigi, „Youtube“ puikiausiai perteikia šiuolaikines visuomenės problemas. Čia viskas kaip Amerikos sąvartyne: tarp gausybės „chlamo“ galima atrasti ir vertingų dalykų tokių kaip: pamokų, paskaitų įrašai, trumpametražiai kino filmai, užsienio kalbos kursai… Tiesa, dažnai jie paskęsta menkavertės video medžiagos liūne.
