Kitais metais, pirmąjį gegužės šeštadienį, “Gatvės muzikos diena” skambės jau kaip subrandinta, tradicinė šventė, tikino muzikinio renginio Lietuvos miestų gatvėse iniciatorius Andrius Mamontovas.
Šiais metais Lietuvos miestuose atsirado diena, kai galima nesilaikyti garso apribojimų ir nebijoti pikto kaimyno.
Galima pasiimti gitarą ir visiems praeiviams gatvėje išrėkti savo gyvenimą. Ir dar gauti kelias monetas, apelsinų ar dar “bele ko”, ko praeiviams negaila. Po pirmosios „Gatvės Muzikos Dienos“ pasipylė daugybė atsiliepimų, vieni pikti, kiti – draugiški.
Ida, 17m:
“Ton šventėn aš variau su draugais, pažįstami iš Palangos tenkoncertavo (grupė N.S.O – “No Silence Orchestra”). Pradžioj man atrodė,kad bus š*das, bet vėliau, kai viskas įsibegėjo – pradėjopatikti. Žinoma, netruko visokių, kurių atlikimą nelabai įmanomapavadinti muzika, tikriausiai norėjo tik pasirodyti. Buvo ir šiek tiektrukdančių. Pavyzdžiui vienas bomžas rusiškai dainavo apie priešų puolamą Maskvą, o girtai moteriškei taip patiko vienas atlikėjas, jog jiplojo net gulėdama ant grindinio Katedros aikštėj. Šiaip visa šiidėja yra puiki, nerealu, kai eini miestu ir iš visų pusių skambamuzika.”
Idos draugė Eglė:
“Viskas patiko, projektas manau pavyko dar ir kaip. Mamontovuididžiausias respectas už tai. Po šios dienos muzikos dvasia mane lydės dar ilgai.”
Vos įžengus į senamiestį, nuotykių ieškotoją su fotoaparatu Vilniuje pasitiko muzikantų įvairovė: nuo pagiringų pankų, gauruotų metalistų iki elektroninės muzikos atlikėjų.
Čia užklumpo ir pirmojo bėda, kurią teks spręsti kitais metais: elektroninės muzikos atlikėjai nustelbė gyvai grojančius muzikantus.
Pavyzdžiui prie „Grasso“ restorano purviną electro drabstęs DJ duetas aidėjo per visą Vokiečių gatvę ir kiek atokiau gitaras brūžinančių merginų beveik nebuvo girdėti. Tiesa, tai nebuvo taip jau blogai, nes mergaitės su gitaromis labiau priminė kačių chorą…
Pažįstamo DJ Paulo Nevermindo (aka PopX) nuomone, „Gatvės Muzikos Diena“ buvo proga išbandyti naujus dalykus. Pirma kartą paimti į rankas gitarą, pakelti pirmą bokalą ir apsvaigus pasivolioti gatvėje. Kitaip tariant, kai kurių atlikėjų profesionalumas bei elgesys viešumoje tikrai gerokai nuvylė.
Tęsdamas kelionę po skambantį Vilniaus senamiestį, užsukau į Liudo Giros skverą, kur grojo nu-jazz ansamblis „SheeZzanova“. Jie buvo vieni iš nedaugelio tą vakarą, nepasidėjusių kepurės apačia į viršų. Pasak muzikantų, jie grojo žmonėms, dalino džiaugsmą ir pinigų jiems už tai nereikia.
Bene įdomiausia jų pasirodymo dalis buvo pabaigoje. Kuomet žiūrovai galėjo pagroti su grupės nariais. Tai buvo jam session, kurių metu dažniausiai gimsta naujos dainos, šįkart jis buvo kitoks, nes galėjo prisidėti visi, kurie išdrįso. Ilgiausiai laikėsi neatpažintas beat boxeris, lenktyniavęs su būgnininku dėl “kietesnio” ritmo.
Grįždamas pro garsųjį “barbakaną” ieškojau metalistų „Obtest“, kurie buvo pažadėję specialią akustinę programą, bet prisipažinsiu – per alkoholinius gėrimus gurkšnojančią minią muzikanų neišvydau.
Už tai prie kitos sunkiosios muzikso gerbėjų mėgstamtos vietos, kavinės „Apuokas“, radau staigmeną – Seatle sound kolektyvą „Middle Mountain Drive“. Jie “varė” neblogą Kurto Cobaino („Nirvana“ lyderis) pradėtą grunge pakraipos programą.
Tikiuosi jie nesustos, nes, šis muzikos stilius pasaulyje jau pradedamas užmiršti…
Atėjęs į ŠMC kavinę randu grojantį Mantą T. (“Partyzanai DJs”) ir video instaliacijas miksuojančius “Rut Rut”. Jie pasakoja, kad sutiko dalyvauti „Gatvės Muzikos Dienoje“ tik “dėl idėjos”. Tai, kad į gatves išeina visi norintys ir groja savo kūrybą yra nuostabu. Šis projektas skatina toleranciją ir tarpusavio supratimą, argumentavo menininkai.
Alkoholis taip pat miesto tolerancijos rodiklis?
Kaip planavo „Gatvės Muzikos Dienos“ iniciatorius A. Mamontovas, viskas baigėsi kavinėse ir baruose, kur susirinkę žmonės aptarinėjo matytus pasirodymus.
