Po vasariškų linksmybių metas surimtėti. Vienas geriausių būdų pasisemti išminties – skaityti knygas, todėl kviečiame įstoti į PANELĖS knygų klubą ir laimėti vieną iš trijų puikių knygų. Tau tereikia užpildyti klausimyną apačioje ir įrašyti, kokios knygos norėtum.
Karen M. McManus „Vienas iš mūsų meluoja“
Pirmadienio popietę penki Beivju gimnazijos mokiniai buvo palikti po pamokų.
Bronvina, SMEGENYS, būsimoji Jeilio studentė, niekada nesulaužiusi taisyklių.
Adė, GRAŽUOLĖ kaip iš paveikslėlio, absolventų susitikimo pokylio princesė.
Neitas, NUSIKALTĖLIS, jau lygtinai paleistas už narkotikų platinimą.
Kuperis, SPORTININKAS, garsus beisbolo įžaidėjas.
Ir Saimonas, ATSTUMTASIS, populiaraus Beivju gimnazijos gandų tinklaraščio kūrėjas.
Tik Saimonas taip ir neišėjo iš šios klasės. Mirė pamokai dar nesibaigus. Pasak tyrėjų, jo mirtis nebuvo nelaimingas atsitikimas. Saimonas mirė pirmadienį. Tačiau antradienį jis rengėsi paskelbti skandalingų naujienų apie keturis žinomus bendramokslius, dėl ko ši ketveriukė tampa įtariamais žmogžudyste. Ar jie tik atpirkimo ožiai, tobuli įrankiai žudiko rankose, žudiko, kuris vis dar laisvėje. Visi turi paslapčių, ar ne? Svarbu tik viena: kaip toli gali nueiti žmogus, kad jas apsaugotų.
Mona Chollet „Nesunaikinama moterų galia“
TAI KNYGA APIE STIPRIĄ IR LAISVĄ MOTERĮ, KOKIA JI IR YRA GIMUSI BŪTI!
Laisva, stipri ir nepriklausoma. Moteris, turinti ambicijų ir nepaisanti visuomenės nuostatų, net šiais laikais kelia neigiamų emocijų. Iš kur tai?
Knygos „Nesunaikinama moterų galia“ autorė nukelia į laikus, kai moteris už menkiausią saviraišką galėjo būti apšaukta ragana ir sudeginta ant laužo. Raganų medžioklės lėmė per daugelį kartų susiformavusį moteriškumo supratimą – jų užsisklendimą, savo norų slopinimą, aukojimąsi dėl kitų. Kas buvo tos moterys? Už kokius „nusikaltimus“ jos buvo persekiojamos?
Feminizmo ir #MeToo laikais stiprios moterys sugrįžta. Jos protestuoja, laužo stereotipus, nesitaiksto su jokiomis dominavimo formomis ir primetamomis taisyklėmis. Raganos archetipas feministėms teikia neišsenkamų galių kovoti dėl moterų teisių.
„Raganų medžioklės, per kurias kartais būdavo sunaikinamos ištisos šeimos, kurios sėjo siaubą, per kurias be gailesčio būdavo baudžiama už tam tikras elgesio formas ir tam tikras tais laikais netoleruojamas praktikas, – tos medžioklės prisidėjo prie šiandieninio mūsų pasaulio formavimosi. Jei jų nebūtų buvę, veikiausiai mes gyventume visiškai kitokioje visuomenėje.“
Fiona McIntosh „Arbatos sodai“
Nuo vėjų košiamo Anglijos pajūrio miesto Braitono iki Kalkutos lūšnynų ir kvapą gniaužiančių Himalajų kalnų…
Daktarei Ailai Fenvik gali pavydėti šiuolaikiškiausios 1933 metų moterys – karjera suteikė jai padėtį visuomenėje, kilmė davė laisvę, be to, staiga jos gyvenime vėl atsirado senoji meilė Jovianas Mandevilis ir jai pasipiršo.
Nors Ailai, regis, nieko netrūksta, ją saisto pažadas, duotas motinos mirties akivaizdoje: įgyti medicinos praktikos Indijoje ir tik tada tapti pasiaukojančia žmona. Gavusi Jovo palaiminimą Aila išplaukia į Kalkutą padirbėti naujojoje akušerijos klinikoje. Moteris negali numatyti, kad Indijoje bus išbandyta visa, kas sudaro jos gyvenimo pagrindą, įskaitant profesionalumą ir ištikimybę.
Lemtinga pažintis su paslaptinguoju profesoriumi Saksonu Vikeriu meta tikrą iššūkį tam, kuo Aila iki šiol tikėjo. Kai abudu gydytojai atsiduria arbatos plantacijoje netoli Dardžilingo, įsikūrusio Himalajų priekalnėse, Aila turi ryžtis svarbiausiam gyvenime žingsniui. Ir vadinamojo pasaulio stogo, kur susisiekia žemė ir dangus, akivaizdoje pasirenka savo lemtį.
Išmoningas ir įtaigus, nukeliantis skaitytoją į praėjusio amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį pasakojimas apie pareigą ir ryžtą, nenugalimą aistrą ir susitaikymą su likimu.
Fiona McIntosh (g. 1960), populiari australų rašytoja, gimė Anglijoje, vaikystę praleido keliaudama po Afriką. Sulaukusi devyniolikos išvyko į Paryžių, vėliau įsikūrė Australijoje.
