Persikėlimas gyventi į kitą valstybę dažniausiai yra vienas įsimintiniausių gyvenimo įvykių, kuris gali būti kupinas tiek džiaugsmingų emocijų, tiek iššūkių. Nusprendus išvykti iš Lietuvos, labai svarbu visų rūpesčių sūkuryje nepamiršti vieno itin svarbaus žingsnio – savo mokestinio statuso ir „atsisveikinimo“ su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI).
Įsivertinkite mokestinį statusą
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ advokatė Laura Navickė primena, kad Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tikslais asmenys yra skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: mokesčių rezidentus ir nerezidentus.
„Lietuvoje nuolat gyvenantis asmuo (su tam tikromis išimtimis) paprastai yra laikomas Lietuvos mokesčių rezidentu, t. y. Lietuvoje yra mokama tokio asmens visa ar didžioji GPM dalis ir toks asmuo kiekvienais metais VMI teikia metinę pajamų mokesčio deklaraciją“, – primena advokatė.
Tuo tarpu asmuo, išvykęs iš Lietuvos ir nutraukęs pagrindinius (asmeninius, socialinius, ekonominius) ryšius su Lietuva, nebeturėtų būti laikomas Lietuvos mokesčių rezidentu. Atitinkamai, juo asmuo dažnu atveju tampa užsienio valstybės, į kurią išvyksta nuolat gyventi.
Ryšiai su Lietuva nutraukiami išpildžius bent kelias iš šių sąlygų:
- Lietuvoje su išvykstančiu asmeniu nelieka susijusių artimų šeimos narių (pvz., vaikų, sutuoktinio);
- nėra asmens pajamų šaltinio, dėl kurio toks asmuo turėtų būti Lietuvoje;
- nėra nekilnojamojo turto ar kitos nuolat asmeniui prieinamos gyvenamosios vietos;
- Lietuvoje nebelieka ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, kt.
Be to, pagrindinių ryšių nutraukimą kartu gali patvirtinti ir Lietuvos pilietybės atsisakymas arba kitos valstybės pilietybės įgijimas. Visgi, VMI komentuoja, kad gana svarbų vaidmenį atlieka ir paties asmens įsivertinimas, o ne tik faktiškai susiklosčiusios aplinkybės.
Įspėjimas turintiems verslą
Anot „Ellex Valiunas“ mokesčių ekspertės Rūtos Švedarauskienės, asmens apsisprendimas nebus lemiantis veiksnys, jeigu pripažįstama, kad toks asmuo Lietuvoje gauna pozityvių pajamų. Pavyzdžiui, bus laikoma, kad asmuo gauna pozityvių pajamų, jeigu jis, turi daugiau kaip 50 proc. bendrovės, veikiančios šalyje, kuri yra įtraukta į tikslinių teritorijų sąrašą (pvz., Rusija), akcijų. Tokiu atveju, net ir faktiškai išvykęs, asmuo tebebus laikomas Lietuvos mokesčių rezidentu ir savo visas pajamas privalės deklaruoti bei GPM mokėti Lietuvoje. „Ši taisyklė nebus taikoma tik tuomet, jeigu asmuo persikraustė į valstybę, su kuria Lietuva taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, dėl ko mokestinis asmens statusas būtų nustatomas jau pagal tokią sutartį, o ne vidinius Lietuvos teisės aktus“, – sako R. Švedarauskienė.
Įdomu tai, kad norint skubiai nutraukti mokestines sąsajas su valstybe, išvykimą reikėtų planuoti pirmąjį metų pusmetį. Mat išvykimo metais šalyje praleidus daugiau nei 183 dienas, mokesčių rezidentu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (GPMĮ) asmuo laikomas iki pat metų pabaigos. Išvykus anksčiau, Lietuvos mokesčių rezidentu nustojama būti išvykimo dieną.
Tačiau ir čia esama svarbios išlygos – pusmečio taisyklė galioja tik tuo atveju, jei asmuo šalyje iki tol gyveno ne trumpiau kaip tris pilnus metus. Atitinkamai, jei asmuo Lietuvoje gyveno trumpiau nei 3 pilnus pastaruosius metus, jis Lietuvos mokesčių rezidentu laikomas iki metų pabaigos ir, atitinkamai, už tuos metus gautos visos pajamos turėtų būti apmokestinamos Lietuvoje.
Asmeniui, buvusiam Lietuvos rezidentu bent trejus paeiliui einančius metus ir išvykstant į valstybę, kuri įtraukta į tikslinių teritorijų sąrašą (šiuo metu jame yra 49 teritorijos, pavyzdžiui Madeira, Maldyvai, Venesuela, Rusija), Lietuvos rezidento statusas yra išlaikomas dar dvejus metus. Ši taisyklė taikoma, jeigu toks asmuo Lietuvoje turi reikšmingų komercinių interesų.
Mokesčių kabliukai, kurie gali pasivyti užsienyje
„Ellex Valiunas“ teisininkių teigimu, prieš galutinai išvykstant būtina pateikti specialią fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaraciją. Prisijungus prie VMI deklaravimo sistemos, išvykstančiojo gyventojo pajamų deklaracijoje reikia nurodyti konkrečią datą, kada gyventojas galutinai išvyksta iš Lietuvos (tokia data gali nesutapti su Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruota išvykimo data). Be to, turi būti nurodomos visos gyventojo pajamos, gautos Lietuvoje iki išvykimo dienos. Nuo tokių pajamų apskaičiuotas GPM turi būti sumokėtas taip pat iki išvykimo dienos.
Visgi, jeigu išvykimo metais gyventojas Lietuvos mokesčių rezidentu yra laikomas už visus metus, jam reikės pateikti ne tik aptartą fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaraciją, bet taip pat ir metinę pajamų mokesčio deklaraciją bei sumokėti apskaičiuotą GPM.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad išvykus antroje metų pusėje ir pamiršus pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, gyventojas gali būti nemaloniai nustebintas – apskaičiavus papildomą GPM, teks dar susimokėti ir delspinigius. O jeigu VMI atliks mokestinį patikrinimą – grės ir bauda.
Šiuo atveju verta prisiminti, kad kiekvienais metais daugelis pajamas išmokančių Lietuvos subjektų (pvz., finansų įstaigos, bendrovės, mokančios palūkanas už paskolas, ir pan.) turi pareigą VMI pateikti informaciją apie gyventojams išmokėtas pajamas. Atitinkamai, informacija apie tai iš Lietuvos subjektų, net ir asmeniui jau spėjus jas ir pamiršti, VMI tikrai pasieks. Svarbu pažymėti, kad VMI turi 5 metus pajamų mokesčio deklaracijai patikrinti, taigi apie ne iki galo atliktą deklaravimo pareigą asmuo gali būti informuojamas ir po kelerių metų.
Teisininkės apibendrina, kad nors persikraustymą lydi gausybė įvairių reikalų, išvykstant iš Lietuvos būtina nepamiršti įsivertinti, ar su Lietuva nutrūksta pagrindiniai ryšiai bei tampama ne Lietuvos mokesčių rezidentu, dėl ko turi būti atliktos su išvykimu susijusios mokestinės prievolės.
