Paprastoji pūslelinė – tai labiausiai paplitusi virusinė infekcija, kurios nešiotojais yra apie 80–90 proc. populiacijos. Vieniems pūslelinė pasirodo kartą gyvenime, kitiems – nuolat atsinaujina, sukeldama ne tik fizinį, bet ir psichologinį diskomfortą.
„Gintarinės vaistinės” vaistininkė Irena Viktorija Aukštikalnienė pabrėžia, kad pūslelinės protrūkius dažniausiai išprovokuoja tam tikros aplinkybės – nusilpęs imunitetas, stresas ar net intensyvus saulės poveikis.
Pūslelinė – ne tik bėrimai ant lūpų
„Paprastąją pūslelinę sukelia (Herpes simplex) virusas, išskiriami du jo tipai: HSV-1, pasireiškiantis lūpų ir veido srityje, bei HSV-2, būdingas lytinių organų infekcijoms. Ji pasireiškia grupinėmis skausmingomis pūslelėmis, lydimomis niežulio bei dilgčiojimo”, – sako vaistininkė.
Pasak jos, pirmieji pūslelinės požymiai dažniausiai yra juntami dar prieš atsirandant bėrimui – vieta ima perštėti, dilgčioti ar niežėti. Vėliau susiformuoja grupelės mažų pūslelių, pripildytų skaidraus skysčio.
Dažniausiai jos atsiranda lūpų srityje, tačiau gali išberti ir aplink burną, nosį, skruostus ar net kaklą. Infekcija gali pažeisti ir kitas kūno vietas bei gleivines. Lytinių organų srityje pūslelinė priskiriama lytiškai plintančioms ligoms, o simptomai čia ypač nemalonūs – vargina skausmas, niežulys, deginimo pojūtis ir patinimas.
I. V. Aukštikalnienė prisimena atvejį, kai vyresnio amžiaus moteris, niekada iki tol nesirgusi pūsleline, po stipraus peršalimo netikėtai pastebėjo vandeningus bėrimus lūpų kampučiuose.
„Ji labai nustebo sužinojusi, kad tai pūslelinė – nors virusu buvo užsikrėtę artimieji, iki tol jis jai nebuvo pasireiškęs. Tokiais atvejais matome, kad užtenka nusilpusio imuniteto, kad infekcija suaktyvėtų”, – teigia ji.

Kaip elgtis pajutus pirmuosius požymius?
I.V.Aukštikalnienė įspėja, kad virusas plinta labai greitai. Juo užsikrėsti galima per bučinius, seiles ar tiesioginį odos kontaktą, ypač jei odoje yra smulkių įdrėskimų ar pažeidimų. Virusas taip pat lengvai perduodamas naudojantis tais pačiais stalo įrankiais, kosmetikos priemonėmis, rankšluosčiais ar skustuvais.
Pasak jos, pūslelinė gali praeiti ir savaime, tačiau vaistiniai preparatai gerokai sutrumpina gijimo laiką bei apsaugo nuo naujų židinių atsiradimo.
„Pirmiausia rekomenduojami nereceptiniai tepalai su priešvirusiniu vaistu acikloviru – juos reikėtų naudoti kelis kartus per dieną bent penkias dienas iš eilės. Jei pūslelinė dažnai kartojasi, būtų tikslinga suvartoti priešvirusinių vaistų kursą – acikloviro tabletes. Taip pat yra specialių pleistrų, kurie malšina niežulį, skatina gijimą ir neleidžia infekcijai plisti. Be to, jie padeda paslėpti bėrimą, todėl žmogui nesukelia vizualinio diskomforto”, – pataria vaistininkė.
Pas gydytoją vertėtų kreiptis tuomet, jei pūslelinės bėrimai negyja ilgiau nei dvi savaites, jų daugėja ar jie plinta į vis didesnį plotą. Konsultacija būtina ir tais atvejais, kai pūslelinė kartojasi 4–6 kartus per metus, atsiranda akių srityje arba jei susirgimas pasireiškia nėštumo metu, nurodo vaistininkė.
Kas išprovokuoja pūslelinę?
I.V.Aukštikalnienė aiškina, kad pūslelinė neatsiranda be priežasties – jai būtinos palankios aplinkybės.
„Dažniausiai tai nutinka nusilpus imuninei sistemai: po peršalimo, užsitęsusios ligos, patiriant stiprų stresą ar veikiant intensyviai saulės spinduliams, nes UV spinduliai slopina imunitetą ir virusui lengviau suaktyvėti”, – sako ji. Anot vaistininkės, pūslelinę gali paskatinti ir odos pažeidimai ar net odontologinės procedūros.
Pūslelinės išnaikinti neįmanoma, tačiau, anot „Gintarinės vaistinės” vaistininkės, imuniteto stiprinimas yra viena svarbiausių priemonių siekiant išvengti dažno ligos protrūkio.
Kaip išvengti pūslelinės atsinaujinimo?
„Tinkamai prižiūrint sveikatą galima sumažinti pūslelinės protrūkių dažnį. Naujausi tyrimai rodo, kad žmonėms, kuriems ši infekcija nuolat kartojasi, gali padėti ilgesnį laiką vartojami L-lizino papildai. Ši aminorūgštis slopina viruso dauginimąsi, tačiau jos organizmas pats negamina, ji gaunama su maistu ar iš maisto papildų.
Pasikartojanti pūslelinė dažniausiai signalizuoja apie nusilpusią organizmo gynybinę sistemą – tokiu atveju būtina pasirūpinti pilnaverte mityba, kokybišku miegu, fiziniu aktyvumu ir, prireikus, atlikti kraujo tyrimus vitaminų ar mineralų trūkumui nustatyti”, – sako ji.
Imunitetui stiprinti gali būti naudingi vitaminai C, D, A, E bei B grupės vitaminai, o veiksmingumą padidina kompleksai, kuriuose jie derinami su bičių pieneliu, priešpieniu, ežiuole ar gydomųjų grybų, pavyzdžiui, shiitake, ekstraktu.